Norvegija, daugiausiai naftos išgaunanti Vakarų Europos valstybė, nurodė iki 2030 metų siekianti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 50–55 procentais.

Iki 2050 metų šis kiekis turėtų sumažėti 90–95 procentais.

„Žmogaus (veiklos) sukelta klimato kaita sukelia rimtų pasekmių žmonėms, gyvūnams ir gamtai visame pasaulyje“, – per spaudos konferenciją sakė Norvegijos ministrė pirmininkė Erna Solberg.

„Norvegija nori prisidėti savo įnašu į klimato kaitos mažinimą“, – pridūrė ji.

Tarp vyriausybės siūlomų priemonių yra reikalavimas valstybės sektoriui nuo 2022 metų pirkti tik teršalų neišskiriančius lengvuosius automobilius ir mikroautobusus.

Nuo 2023 metų šis reikalavimas bus taikomas keltų paslaugų viešiesiems pirkimams, o nuo 2025 metų – miestų autobusams.

Vyriausybė taip pat nori skatinti biokuro naudojimą ir daugiau nei triskart padidinti anglies dvideginio mokestį – nuo 590 Norvegijos kronų (57 eurų) už toną iki 2 000 kronų (194 eurų) .

Tačiau dabartinei mažumos vyriausybei gali tekti pakoreguoti kai kurias numatomas priemones, kad joms pritartų parlamentas.

Norvegija daug investuoja į anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo (CCS) technologijas, o anglies dvideginio mokesčio padidinimas turėtų dar labiau paskatinti jų plėtrą.

„Nepaprastai pozityvu yra tai, kad vyriausybė nori padidinti CO2 mokestį ir įvesti taršos kvotas“, per tviterį paskelbė aplinkos apsaugos grupės „Friends of the Earth“ Norvegijos padalinys.

„Tačiau vengiama rimtų ir sunkių klausimų apie naftos gamybą, greitkelių statybą, oro uostų plėtrą ir energijos vartojimo efektyvumą“, – sakoma organizacijos žinutėje.

Norvegija, kurioje daugiausiai elektros pagamina hidroelektrinės, laikoma elektra varomo transporto pioniere.

Pernai ji tapo pirmoji valstybė pasaulyje, kur daugiau nei pusė registruotų naujų automobilių yra varomi elektra, ir užsibrėžė tikslą iki 2025 metų pasiekti, kad visi registruojami nauji automobiliai būtų neišmetantys teršalų.

Tačiau Norvegijos lyderiai dažnai kaltinami veidmainiavimu, nes ir toliau išduoda leidimus naftos telkinių žvalgymui, įskaitant akvatorijas ekologiškai jautrioje Barenco jūroje.