Remiantis jų skaičiavimais, šiais metais nuo COVID-19 visame pasaulyje gali mirti 1,86 mln. žmonių, užsikrėsti virusu – beveik 470 milijonų.
Mokslininkai įspėjo, kad dėl delsimo taikyti izoliacijos ir socialinio atstumo priemones šie skaičiai gali būti gerokai didesni.
„Mūsų analizė išryškina sunkius sprendimus, kuriuos artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais teks priimti visoms vyriausybėms, taip pat rodo, kaip skubūs, ryžtingi ir bendri veiksmai galėtų išgelbėti milijonus gyvybių“, – sakė mokslininkai.
Jei šalys greitai reaguos, visame pasaulyje galima išgelbėti daugiau nei 30 mln. gyvybių koronaviruso pandemijos metu, rodo Londono imperatoriškojo koledžo tyrimas.
Ideali strategija – sparčiai įvesti testavimą ir griežtą socialinių distancijų laikymąsi, skelbiama straipsnyje BBC.
Sparčiai reaguojant, galima net 95 proc. sumažinti mirtingumą, rašoma ataskaitoje.
Deja, skurdesnėms šalims bus sunkiau nei turtingesnėms valstybėms.
Britų tyrėjai, taikydami įvairius scenarijus, analizavo, kokį poveikį 202-ių šalių gyventojų sveikatos būklei turės pandemija. Savo skaičiavimus jie grindė duomenimis iš Kinijos ir aukštesnes pajamas turinčių šalių.
Jei nebūtų kovojama su virusu, šiemet pasaulyje mirtų 40 mln. žmonių, rašoma ataskaitoje.
Socialinių distancijų laikymasis galėtų perpus sumažinti mirčių skaičių.
Deja, sveikatos apsaugos sistemos visose valstybėse patirtų perkrovą, prognozuojama ataskaitoje.
Jei šalys anksti imsis griežtesnių priemonių – testavimo, užsikrėtusiųjų izoliavimo ir socialinių distancijų laikymosi, siekiant išvengti užkrėtimo – galima išgelbėti 38,7 mln. žmonių. Tai tolygu 95 proc. sumažinti mirtingumo lygį. Jei minėtas priemones įves vėliau, išgelbėtų asmenų skaičius bus mažesnis – 30,7 mln., prognozuoja tyrėjai.
„Delsiant įgyvendinti viruso perdavimo būdų mažinimų strategijas, laukia sunkūs padariniai, būtų išgelbėta mažiau žmonių“, – įspėja britų tyrėjai.
Skaudžiausi pandemijos padariniai tikėtini besivystančiose šalyse.
Kaip rašoma ataskaitoje, pacientų, kuriems būtina intensyvioji priežiūra, bus 25-is kartus daugiau, nei yra vietų ligoninėse, o didesnes pajamas turinčiose valstybėse – septynis kartus daugiau.
Tyrėjai įspėja – jų modeliai nėra būsimų įvykių prognozės. Tiesiog jie iliustruoja problemos mastą ir spartaus reagavimo privalumus.
Pasak tyrėjų, siekiant išvengti kitų epidemijų rizikos, reikėtų viruso plitimo stabdymo strategijų laikytis, kol būtų išrasta vakcina ar efektyvus gydymas.
Londono karališkojo koledžo profesorius, vienas iš ataskaitos autorių teigė: „Mūsų tyrimas – dar vienas iš gausėjančių įrodymų, kad COVID-19 pandemija kelia grėsmę viso pasaulio gyventojų sveikatai. Visos šalys turi staigiai reaguoti į šią sparčiai plintančią epidemiją. Jei norime pasauliniu lygiu užkirsti kelią katastrofiniams pandemijos padariniams, be galo svarbu dalintis ištekliais ir vertingiausia patirtimi.“
Pasak „BBC News“ mokslo redaktoriaus Davido Shukmano, už kruopščiai parinktų žodžių ir šaltos šio tyrimo kalbos slypi košmariška vizija to, kaip pandemija gali paveikti visą pasaulį, ypač skurdesnes pasaulio šalis.
„Besivystančioms šalims, kuriose šeimos didesnės (taip pat turint omenyje, kad vyresniajai kartai – didesnė rizika), o sveikatos apsaugos sistemos mažiau pajėgios, nei turtingesnėse valstybėse, ateities prognozės skamba niūriai. Kalbantis su ataskaitą ruošiančiais mokslininkais, buvo akivaizdu – jie visi suvokia, kokios šiurpios šio tyrimo išvados“, – BBC rašo D. Shukmanas.
Pasak jo, tyrimą norėta išpublikuoti praėjusią savaitę, bet kasdien ateidavo naujų duomenų, kuriuos buvo galima įtraukti į modelį – kompiuterinę viruso protrūkio atkūrimą – ir padaryti jį tikslesnį.
„Ataskaita skatina daryti akivaizdžią išvadą – virusui plintant, tik vadinamosios drakoniškos priemonės sumažins padarinius, o labiausiai nukentės menkiausiai pajėgiančios apsisaugoti šalys“, – mano D. Shukmanas.
Skausmingi sprendimai
Netgi labiausiai išsivysčiusių šalių sveikatos priežiūros sistemos artėja prie kritinės ribos dėl nuolat augančio naujų pacientų skaičiaus.
Niujorke, kur serga dešimtys tūkstančių žmonių, valstijos gubernatorius Andrew Cuomo perspėjo, kad ligoninėse tiesiog trūksta lovų.
„Bet kokio realistinio scenarijaus atveju dabartiniai sveikatos apsaugos sistemos pajėgumai bus nepakankami“, – sakė jis.
Priešakinėse linijose su pandemija kovojantys medicinos darbuotojai jaučia spaudimą.
„Matyti, kaip miršta trečią dešimtį einantis žmogus, yra sunku, – sakė vienas pulmonologas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga. – Lankymai yra uždrausti. Palatoje jie lieka vieni su plaučių ventiliatoriumi. Tai labai slegia.“
Europoje medikams tenka priimti skausmingus sprendimus.
„Turiu penkis pacientus ir tik vieną lovą, man reikia spęsti, kam ji atiteks“, – sakė netoli Madrido esančios pediatrinės ligoninės gydytoja Sara Chinchilla.
„Miršta žmonės, kuriuos galima būtų išgelbėti, bet intensyvios terapijos skyriuje tiesiog nėra vietos“, – kalbėjo ji.
Ekonominė katastrofa
Naujojo koronaviruso pandemija smogė viso pasaulio ekonomikai.
Jungtinėse Valstijose, didžiausioje pasaulio ekonomikoje, Darbo departamentas pranešė apie 3,3 mln. naujų bedarbių, kurie kreipėsi dėl pašalpų per praėjusią savaitę. Tai didžiausiais kada nors per savaitę užregistruotas pašalpų prašytojų skaičius.
Žmonės netenka darbo įvairiose sektoriuose, įskaitant maitinimo paslaugų, prekybos ir transporto paslaugų sritis.
„Tai sukrečia. Matome tik pradinius skaičius, deja, jie bus dar baisesni“, – sakė Niujorko miesto meras Billas de Blasio. Pasak jo, šiame mieste darbo turėtų netekti pusė milijono žmonių.
Akcijų biržose padėtis lieka nepastovi, Azijos akcijų indeksai kopia aukštyn, o Europos – pradeda smukti.
Biržos sureagavo į 2 trln. JAV dolerių (1,84 trln. eurų) vertės pagalbos JAV ekonomikai paketo – didžiausio per šalies istoriją – patvirtinimą Senate. Susitarimas, sudarytas tarp respublikonų, demokratų ir Baltųjų rūmų, numato, kad krizės paveiktiems amerikiečiams bus mokamos tiesioginės išmokos. Taip pat bus suteikta keli šimtai milijardų dolerių paskolų ir subsidijų smulkiajam verslui bei svarbioms ūkio šakoms.
JAV ekspertas: aukų gali būti iki 200 tūkst.
Vienas aukšto rango JAV mokslininkas sekmadienį perspėjo, kad naujojo koronaviruso epidemija šalyje gali nusinešti 100–200 tūkst. žmonių gyvybių.
Daktaras Anthony Fauci, vadovaujanti Nacionalinio sveikatos apsaugos instituto (NIH) užkrečiamųjų ligų tyrimams, sakė televizijai CNN, kad modeliai, prognozuojantys milijono ar daugiau pacientų mirtį, „beveik neabejotinai yra perdėti“.
„Tai nėra neįmanoma, bet labai, labai mažai tikėtina“, – pažymėjo jis.
A. Fauci pateikė apytikrę prognozę, kad per COVID-19 krizę gali mirti 100–200 tūkst. žmonių, bet bendras infekuotųjų skaičius tikriausiai bus skaičiuojamas milijonais.
Kita vertus, A. Fauci, einantis vadovaujamas pareigas prezidento Donaldo Trampo suformuotoje atsako į koronaviruso krizę darbo grupėje, iškart pridūrė: „Nenoriu būti laikomas atskaitingu [už šias prognozes]... Tai toks permainingas objektas, kad galima lengvai suklysti ir suklaidinti žmones.“
Paklaustas apie nuolat juntamą COVID-19 nustatyti naudojamų testų rinkinių stygių, A. Fauci kalbėjo labiau optimistiškai.
„Jeigu palygintumėt su padėtimi prieš porą savaičių ir kur esame dabar – turime stulbinamai daugiau testų [rinkinių] negu turėjome“, – pabrėžė jis.
Paklaustas, ar padidėjusios galimybės tirti įtariamus užsikrėtimo atvejus galėtų sudaryti sąlygas atšaukti suvaržymus keliauti ir dirbti, ekspertas atsakė: „Tai bus savaičių klausimas. Tai nenutiks rytoj ir tikrai nebus ateinančią savaitę. Tai užtruks šiek tiek ilgiau.“