Prezidento Danielio Ortegos atsistatydinimo reikalaujantys protestuotojai užtvėrė kelius Dirjambos ir Chinotepės rajonuose, esančiuose už 20 km nuo opozicijos tvirtovės Masajos.
Gyventojų nufilmuotuose vaizdo įrašuose, paskelbtuose socialiniuose tinkluose, matyti sekmadienį tame regione veikusios gerai ginkluotų vyrų, dėvėjusių civilius drabužius su juodais gobtuvais, grupės.
Jos nugriovė opozicijos pastatytas barikadas ir pateko į savivaldybių teritoriją kartu su policininkais, kurie taip pat apsupo šiuos rajonus.
Barikados buvo nugriautos pasitelkus mašinas. Be kita ko, buvo atidarytas kelias daugiau kaip 350 sunkvežimių, ilgiau kaip mėnesį įstrigusių vienoje Chinotepės automagistralėje.
„Tai buvo siaubinga. Žuvo mažiausiai 14 žmonių, bet žuvusiųjų gali būtų ir daugiau. Tarp jų yra mažiausiai vienas riaušių malšinimo pareigūnas, vienas sukarintų pajėgų narys ir du policijos pareigūnai“, – naujienų agentūrai AFP pranešė Nikaragvos žmogaus teisių centro (CENIDH) pirmininkė Vilma Nunez.
„Tai buvo panašu į okupacinę kariuomenę. Jie nušlavė visas barikadas. Yra ir daugiau žuvusiųjų, kurių tapatybės nesugebėjome patvirtinti. Buvo daug areštų ir sužalojimų. Tragedija“, – pridūrė ji.
Policija dėl dviejų pareigūnų mirties kaltina „teroristus, turėjusius šaunamųjų ginklų“.
„Padėtis rimta. Vyriausybinės pajėgos ėmėsi nepagrįstos atakos, nuvedusios prie kraujo praliejimo, daugiau mirčių ir gedulo mūsų šalyje“, – pareiškė Nikaragvos žmogaus teisių asociacijos vykdantysis sekretorius Alvaro Leiva.
Vėliausias smurto protrūkis įvyko D. Ortegai šeštadienį atmetus pirmalaikių rinkimų galimybę. Tąsyk 72 metų prezidentas anksčiau nutraukė tylą dėl įtakingos katalikų hierarchijos pasiūlymo paankstinti 2021 metais planuojamus rinkimus ir surengti juos kitų metų kovą.
Pasirodęs sostinėje Managvoje surengtame mitinge, kuriame dalyvavo tūkstančiai prezidento šalininkų, D. Ortega pasmerkė savo oponentus kaip „žudikus“ ir „nusikaltėlius“.
Demonstrantai mojavo valdančiojo sandinistų Nacionalinio išsivadavimo fronto vėliavomis ir skandavo: „Šalin perversmo sąmokslininkus!“, „Nė žingsnio atgal!“, „Pasilikite, mano vadas pasilieka!“, „Norime taikos!“
Tuo tarpu opozicija, kurios šalininkai pirmą kartą išėjo į gatves protestuodami prieš tuometinius planus reformuoti pensijų sistemą, reikalauja, kad savo postą paliktų D. Ortega – buvęs kairiojo sparno partizanas, atėjęs į valdžią 1979-aisiais per sukilimą prieš diktatorių Anastasio Somozą. Po 2007 rinkimų D. Ortega vėl tapo šalies vadovu.
Aktyvistai kaltina jį kartu su savo sutuoktine viceprezidente Rosario Murillo įkūrus nepotistinę diktatūrą, vykdančią žiaurias represijas.
Katalikų vyskupai pastaruoju metu demonstravo nusivylimą, tačiau tebesistengia tarpininkauti vyriausybės ir opozicijos dialogui, kad būtų užbaigti protestai ir valdžios vykdomos represijos.