Rusas politinis emigrantas Vladimiras Ašurkovas jam papasakojo, kad Rusijos valdžia gyvenimą jam ir jo gyvenimo partnerei apsunkina net Londone. Jis yra įsitikinęs, kad visa tai daroma dėl politinių motyvų.

B. Judah V. Ašurkovą, buvusį aukšto lygio kompanijos vadovą, vadina „vienu iš labiausiai žinomų rusų disidentų po Aleksejaus Navalno“ bei žmogumi, kurio padedamas „A. Navalnas iš tinklaraštininko tapo federalinio lygio politiku su aukščiausio lygio komanda, kuris gali dalyvauti Maskvos mero rinkimuose.“

Anot žurnalisto, V. Ašurkovas „gerokai skiriasi nuo moralistų ir gatvinių demonstrantų, kurių dauguma ir sudaro opoziciją“ Rusijoje. V. Ašurkovui prisijungus prie A. Navalno komandos, „tapo aišku, kad A. Navalnas yra rimtas politikas, kurio politinė programa yra aptariama prie pačių pinigingiausių Maskvos stalų“, – teigia B. Judahas.

Vladimiras Ašurkovas, Aleksejus Navalnas
„Rusijos valdžia mėgina mus nubausti kenkdama kitiems, – sako V. Ašurkovas. – Jie nori nubausti mane už mano paramą A. Navalnui taip, kad kiti nebenorėtų to daryti, ir todėl persekioja ne tik mane. Dabar jie persekioja ir mano partnerę Aleksadriną Markvo.

Tai yra kažkas naujo. Anksčiau valdžia niekada nepersekiojo savo priešų šeimų narių.

Persekiodamas Michailą Chodorkovskį V. Putinas per visus dešimt jo kalėjimo metų nė karto nepalietė jo žmonos ir vaikų. M. Chodorkovskis net yra dėkingas jam už tai, kad nelietė jų. Tačiau dabar šios taisyklės panaikintos.

Ukrainoje prasidėjus krizei ir smukus ekonomikai, valdžia pastaraisiais mėnesiais ėmėsi vis žiauresnių represijų. Jie jau pasodino A. Navalno brolį, kuris niekada neturėjo nieko bendro su politika. Dabar jie tą patį nori padaryti su mano gyvenimo drauge.“

„Ši persekiojimų banga jau nuėjo taip toli, kad palietė net glaudžiai su valdžia bendradarbiavusį Rusijos ekonomistą Sergejų Gurijevą, kuris viešai parėmė A. Navalną, – pabrėžė V. Ašurkovas. – Dabar jie mėgina nubausti A. Navalną ir mane puldami šeimos narius. Taip jie ketina mus sustabdyti.“

„Mes Londone, tačiau tai nėra būsimos ramybės garantija. Mūsų statusas vis dar yra neapibrėžtas. Be to, kadangi teismas neseniai nurodė Rusijos teisėsaugos institucijoms pradėti Aleksandrinos ekstradicijos procesą, mūsų laukia ilga ir brangi teisinė kova. Mes išvažiavome iš Maskvos ir aktyvios politinės veiklos Rusijoje aš imtis neketinu, tačiau Rusijos valdžia vis tiek mėgina man pagadinti gyvenimą“, – skundžiasi V. Ašurkovas.

Jeigu, anot jo, Aleksandrinos tarptautinė paieška per Interpolą bus paskelbta anksčiau nei jie spės gauti prieglobstį Jungtinėje Karalystėje (o tai yra „lėtas procesas su nežinoma pabaiga“), jiems gresia „košmariškas scenarijus, kuomet Rusija ims reikalauti Aleksandrinos ekstradicijos, ją sulaikys Britanijoje ar net išsiųs atgal į Rusiją“.

V. Ašurkovas mano, kad būtent to ir nori Kremlius.

„Nekaltos devynių mėnesių vaiko motinos persekiojimas po visą pasaulį jiems reikalingas tam, kad pasiųstų signalą: „Mums nėra jokių ribų. Mūsų niekas nesustabdys persekiojant mūsų oponentus“. Tas žiaurumas ir absurdiškumas ir yra visa esmė“, – sakė jis.

„Niekada ir pagalvoti negalėjau, kad aprūpinsiu darbu tiek daug žmonių, – sakė A. Markvo. – Kremlius paskyrė grupes tyrėjų, kurie kruopščiai dirba, kad sufabrikuotų prieš mane bylą. Kai tampi valstybės priešu, tai yra keista, absurdiška ir siurrealu. Man iškelti kaltinimai primena haliucinacijas. Jie kaltina mane tuo, kad tuo pat metu esu ir jų agentas, ir priešas.“

Vladimiras Ašurkovas, Aleksadrina Markvo
Kaip rašo B. Judah, Kremlius meistriškai išmano politinių bylų fabrikavimo meną. Niekas nekelia tikslo sukurti realistišką ar bent jau įtikinamą bylą. Svarbiausia yra parodyti ryšį tų, į kuriuos jis taikosi, su kuo daugiau žmonių, kad būtų galima žmones persekioti ir kankinti klausimais.

Kadangi A. Markvo firma bendradarbiavo su Maskvos valdžia organizuojant knygų muges ir literatūrinius festivalius, valdžia „dabar gali laisvai kviesti į apklausą daugumą Maskvos rašytojų“, – leidiniui „Newsweek“ sakė pašnekovė.

Jos teigimu, valdžia „išgalvojo bylą, kuri leidžia kankinti liberalią inteligentiją“.

„Aš vis dar negaliu patikėti, kad esame politiniai pabėgėliai, – sakė moteris. – Mes negalime vykti į savo šalį, negalime bendrauti su savo draugais ir šeimos nariais, negalime dirbti darbo, kuris mums abiem buvo svarbus. Net po to, kai gausime pabėgėlių statusą, mes negalėsime laisvai judėti.“

Vis dėl to V. Ašurkovas ir A. Markvo mano, kad jų tremtis yra laikina. „Aš suprantu, kad žmonės, kurie yra užgrobę Rusijos valstybę ir pavertę ją milžiniška politinės ir ekonominės korupcijos mašina, turi didelių išteklių, – sakė V. Ašurkovas. – Tačiau aš savo akimis mačiau, kaip juos išgąsdino mūsų kova su korupcija ir pilietinė veikla bei A. Navalno sėkmė rinkimuose. Tai ženklas, kad jie suvokia, kokia trapi ir nestabili yra V. Putino sistema. Štai kodėl esu įsitikinęs, kad dar grįšiu į Rusiją – per ateinančių 10 metų, o gal ir gerokai anksčiau – ir toliau sieksiu, kad į valstybės valdymą Rusijoje sugrįžtų sąžiningumas ir skaidrumas. Šis amoralus režimas nėra amžinas.“