„New York Times“: panašu, kad Europoje pandemijai geriausiai pasiruošusi Estija

Nuo naujojo koronaviruso pandemijos sukeltos krizės Europos valstybės nukentės nevienodai – didžiausią smūgį ekonomikoms pajus nuo turizmo gerokai priklausančios pietinės šalys, o gana nuosaikų – lanksčių ekonomikų valstybės, kuriose naujosios technologijos išvystytos, o nuotolinis darbas nesukelia didelių sunkumų daugumai jų darbdavių, rašo „The New York Times“.

Tikėtina, jog Europoje pandemijai geriausiai pasiruošusi Estija, rašo įtakingas leidinys.

„Vos 1,3 mln. gyventojų turinčios nedidelės Baltijos valstybės ekonomika yra viena dinamiškiausių euro zonoje. Praėjusiais metais ekonomikos augimas siekė daugiau nei 4 proc., nedarbo lygis – mažiau nei 5 proc., o vyriausybės skola yra nereikšminga, todėl šalyje yra puikios sąlygos fiskaliniam stimuliavimui vykdyti“, – rašoma „The New York Times“.

„Estija garsėja kaip viena technologiškai pažangiausių šalių pasaulyje. Tai yra potencialiai didelis pranašumas, kai pandemija verčia pereiti prie veiklos internetu“, – dėstoma laikraštyje. „The New York Times“ primena, kad „Skype“ ir „Bolt“ programinė įranga buvo sukurta būtent Estijoje.

„Kita vertus, plintant koronavirusui, Estija taip pat turi apsaugoti tuos, kurie nebuvo ekonomikos bumo dalimi – skursta daugiau nei penktadalis šalies gyventojų“, – reziumuoja leidinys.

„Nė viena Europos valstybei nepavyks išvengti koronaviruso ekonominių padarinių, tačiau krizės poveikis nepasiskirstys tolygiai. Labiausiai nukentės Pietų Europa, kuri labiausiai nukentėjo per ankstesnę krizę. Tokios šalys kaip Graikija ar Italija, labai priklausomos nuo turizmo, praėjusios krizės padarinius jų ekonomikos juto jai dar neįsiūbavus“, – rašo įtakingas JAV laikraštis.

„Buvusios ekonominės stipruolės nusilpo per kelias savaites, net ir konkurencingiausiomis laikytos šalys. Viena tokių – Vokietija, dominuojanti prabangių automobilių gamyboje, labai priklausomoje nuo pardavimų Kinijoje, priverta uždaryti gamyklas“, – pažymi „The New York Times“.

Rimtų krizės padarinių sulauks ir tokios šalys, kuriose – daug smulkių įmonių ir savarankiškai dirbančiųjų, kurių finansinės atsargos – kuklios. Prie tokių šalių priskiriamos pirmiausia, vėl gi, Graikija ir Italija, taip pat Nyderlandai.

Tuo tarpu kai kurios kitos Europos šalys ekonominei krizei gerokai labiau atsparios. Tai – dinamiškos ekonomikos, galinčios pasigirti puikiu pažangiųjų technologijų išvystymu, turinčios daug įmonių, galinčių parduoti savo prekes ir paslaugas ir elektroniniais kanalais, o jų darbuotojai gali dirbti ir namuose. Viena tokių valstybių – mažiausia iš Baltijos šalių Estija, rašo „The New York Times“.

Estijoje koronaviruso sukeliama liga COVID-19 susirgusiųjų skaičius ketvirtadienį padidėjo iki 267, pranešė socialinių reikalų ministras Tanelis Kiikas.

Pasak jo, per pastarąją parą naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių padaugėjo nereikšmingai – devyniais atvejais, tačiau tikrąjį infekuotųjų skaičių sunku įvertinti.

Nuo sausio 31 dienos šalyje iš viso buvo atlikti 2 229 tyrimai dėl COVID-19.