Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad praėjus dvejiems metams nuo teritorinio ginčo tarp Japonijos ir Kinijos dėl Senkaku (Kinijoje vadinamų Diaoju) salų paaštrėjimo abipusė įtampa šiek tiek atslūgo, tačiau pesimizmas dėl būsimų abiejų šalių santykių niekur neišnyko, praneša newsru.com.

Dauguma abiejų šalių gyventojų, kaip ir anksčiau, teritorines pretenzijas įvardija kaip pakankamai reikšmingas, tačiau taip manančių žmonių dalis abiejose pusėse sumažėjo iki rekordinio lygio – iki 65 procentų respondentų Kinijoje ir 70,6 procento Japonijoje, rašo leidinys „China Daily“, kuris remiasi dešimtojo sociologinio Kinijos ir Japonijos santykių tyrimo rezultatais.

Tyrimą leidinys atliko kartu su Japonijos ne pelno siekiančia bendrove „Geron NPO“.

Kasmetinė apklausa vyko šių metų liepos-rugpjūčio mėnesiais ir leido susidaryti įspūdį apie gyventojų nuotaikas skirtinguose visuomenės sluoksniuose. Kinijoje tyrime dalyvavo daugiau nei pusantro tūkstančio žmonių iš didžiųjų miestų (Pekino, Šanchajaus, Čengdu, Čenjango ir Siano), daugiau nei 200 mokslininkų, besigilinančių į tarptautinius santykius, taip pat 800 studentų ir dėstytojų iš penkių pagrindinių šalies aukštųjų mokyklų.

Japonijoje respondentais tapo apie tūkstantis visuomenės atstovų ir daugiau kaip 600 intelektualų, vienaip ar kitaip susijusių su Japonijos ir Kinijos santykiais.

Japonijos tyrimų instituto prie Kinijos socialinių mokslų akademijos direktorius Li Wei pažymi, kad per pastarąjį dešimtmetį abiejose pusėse įvyko stiprūs mąstymo pasikeitimai.

Šiais metais pagrindiniu kliuviniu Kinijos ir Japonijos santykiuose ginčą dėl salų įvardijo 64,8 procento apklaustų kinų ir 58,5 procento japonų, nors pernai jų buvo atitinkamai 77,5 ir 72,1 procento.

Kinijos respondentai taip pat prie pagrindinių problemų priskyrė „abipusio politinio pasitikėjimo tarp Kinijos ir Japonijos vyriausybių nebuvimą“ ir „ginčus dėl jūros resursų“.

O štai kinų, blogai arba santykinai blogai manančių apie Japoniją skaičius šiais metais smuko šešiais procentiniais punktais – iki 86,8 procento, nors Japonijoje neigiamai manančiųjų apie Kiniją skaičius pasiekė rekordinius 93 procentus.

Tyrimas parodė, kad 53,4 procento Kinijos piliečių mano, kad iki 2020 metų prasidės karas su Japonija. Tarp apklaustų japonų apie karo laukimą prabilo 29 procentai.

„Reuters“ pažymi, kad praėjus dvejiems metams nuo teritorinio ginčo paaštrėjimo Kinijoje pastebimas tam tikras japoniškų prekių pardavimų augimas, taip pat atnaujintos kalbos apie naujas stambių korporacijų, tokių kaip „Toyota“, investicijas, nors iki visiško santykių tarp dviejų stambiausių Azijos ekonomikų atsigavimo dar toli.

2013 metais tiesioginės Japonijos investicijos Kinijoje sumažėjo beveik 20 procentų ir dar 40 procentų (2,8 milijardo dolerių) smuko per pirmąjį 2014-ųjų pusmetį.

Analitikai kalba apie tai, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai gali smogti technologinei Kinijos plėtrai, ypač pirmaujančiose srityse, tokiose kaip, pavyzdžiui, alternatyvus vandenilio kuras.

Ginčas tarp Kinijos ir Japonijos dėl Senkaku salų priklausymo tęsiasi nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio. Japonija teigia, kad užima šias salas nuo 1895 metų, o iki tol jos niekam nepriklausė.

Kinija primygtinai tvirtina, kad salos buvo įtrauktos į Kinijos imperijos sudėtį dar prieš 600 metų. Po Antrojo pasaulinio karo salas kontroliavo JAV ir jos 1972 metais buvo perduotos Japonijai kartu su Okinavos sala.

Teritorinis ginčas dėl salų paaštrėjo 2012 metų viduryje, kai Japonijos vyriausybė paskelbė apie Senkaku nacionalizavimą, išpirkdama jas iš savininkų šeimos. Po šio įvykio Kinijoje vyko masinės prieš Japoniją nukreiptos demonstracijos, kurias lydėjo pogromai.

Be to, patruliuojantys Kinijos laivai nuolat būna netoli salų ir periodiškai įplaukia į priekrantės zoną. Tuo tarpu Japonijos karinių oro pajėgų lėktuvai reguliariai pasirodo oro erdvėje virš salų, vos tik netoli šio rajono praskrenda Kinijos žvalgybos lėktuvai.