Per sekmadienį vykusį prezidento rinkimų antrąjį ratą A. Duda laimėjo surinkęs 51,21 proc. balsų, o jo varžovas Rafalas Trzaskowskis gavo 48,79 proc. balsų, pranešė Valstybinė rinkimų komisija, suskaičiavus balsalapius 99,7 proc. apylinkių.
Vis tik galutiniai rezultatai galėtų šiek tiek skirtis.
Pasak valstybinės rinkimų komisijos pirmininko Sylwester'o Marciniako, dar negauti duomenys iš penkių Lenkijos ir devynių užsienio (Briuselio, Londono ir Mančesterio) apylinkių.
Jei bus patvirtinti preliminarūs rezultatai, šie rinkimai baigsis vienu mažiausių skirtumų per visą Lenkijos istoriją, o tai atspindėtų didelį susiskaldymą šioje Europos Sąjungos valstybėje.
Kandidatus skiria maždaug 500 tūkst. balsų.
Esant tokiam mažam skirtumui tarp abiejų kandidatų surinktų balsų skaičiaus itin svarūs gali tapti užsienyje savo valią pareiškusių piliečių balsai. „Ipsos“ tyrime į juos nebuvo atsižvelgta.
Tikėtina, kad galutiniai oficialūs rezultatai bus paskelbti vėliau pirmadienį arba antradienį.
Sekmadienį Lenkijos visuomeninis radijas citavo prezidento A. Dudos pareiškimą: „Laimėti rinkimus esant 70 proc. aktyvumui – neregėtas dalykas. Esu nepaprastai sujaudintas.“ „Labai dėkoju, bet visų pirma – tegyvuoja Lenkija, – kalbėjo jis. – Dėkoju visiems savo tėvynainiams, atėjusiems į rinkimus. Toks aktyvumas yra puikus mūsų demokratijos liudijimas.“
Ankstesnis „Ipsos“ tyrimas rodė, kad dešiniosios valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) remiamas A. Duda gavo apie 50,4 proc. balsų, o R. Trzaskowskis, liberaliojo sparno opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ (PO) kandidatas – 49,6 proc. balsų.
Rinkėjai balsavo itin uoliai – „Ipsos“ vėliausias tyrimas rodo, kad jų aktyvumas siekia 67,9 procento.
Sekmadienį įvykęs balsavimas turėjo būti surengtas dar gegužės mėnesį, tačiau buvo atidėtas dėl rimtų politinių nesusitarimų.
„Lenkija skilusi pusiau“
Vyriausybei gresia didelių iššūkių dėl koronaviruso pandemijos, kurios padariniai stumia Lenkiją į recesiją – pirmąją šaliai nuo komunistinio režimo griūties prieš tris dešimtmečius.
A. Duda pažadėjo apsaugoti labai populiarias socialinių išmokų programas, įvestas PiS vyriausybės.
„Lenkija yra skilusi pusiau“, – sakė Varšuvos technologijų universiteto Verslo mokyklose profesorius Witoldas Orlowskis. Jis prognozavo, kad šalies laukia „labai sunkus laikotarpis“.
„Viena vertus, net ir ši menka pergalė yra PiS sėkmė, leisianti jai toliau valdyti – bent jau techniškai, – aiškino jis. – Kita vertus, socialinė ir ekonominė padėtis blogės, o rinkėjai didžiąja dalimi kaltins PiS.“
Komentuodami padėtį užsienio politikos fronte ekspertai sako, kad A. Dudos glaudūs ryšiai su JAV prezidentu Donaldu Trumpu gali atsigręžti kitu galu, jeigu Amerikos lyderis nebūtų perrinktas ateinantį lapkritį.
Per rinkimus A. Duda buvo ypač tvirtai palaikomas kaimiškose vietovėse ir miesteliuose, taip pat rytinėje šalies dalyje. R. Trzaskowskiui geriau sekėsi didžiuosiuose miestuose ir vakarų regionuose, besiribojančiuose su Vokietija.
„Šių rinkimų rezultatai – pusiau pasidalijusi Lenkija, kurios ateitis ne itin rožinė, nes bus sunku sumažinti susiskaldymą ir atkurti ryšį tarp abiejų pusių“, – naujienų agentūrai AFP sakė analitikas Kazimierzas Kikas.
Rinkimai vainikavo karčią kampaniją, kurioje vyravo kultūros klausimai, o vyriausybė, valstybinė žiniasklaida ir įtakinga Katalikų Bažnyčia vieningai rėmė A. Dudą.
A. Duda yra remiamas valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS). Rinkimų kampanijos metu A. Duda daugiausiai dėmesio skyrė tradicinėms vertybėms ir socialinių išlaidų politikai. R. Trzaskowskis žadėjo rinkėjams visiškai kitokią Lenkiją. Kandidatas teigė atšauksiąs prieštaringai vertinamas teismų sistemos reformas, dėl kurių išaugo šalies susipriešinimas su Briuseliu. Jis taip pat pareiškė pritarimą tam, kad Lenkijoje būtų leidžiamos tos pačios lyties asmenų civilinės partnerystės, tačiau kaip ir A. Duda, R. Trzaskowskis nepritarė galimybei tos pačios lyties asmenims įsivaikinti vaikus.
48 metų A. Duda pasisako už Lenkijos abortų įstatymo griežtinimą, kuris jau ir taip yra vienas griežčiausių Europoje, o visai neseniai „LGBT ideologiją“ palygino su komunizmu.
1972 metais profesorių šeimoje gimęs A. Duda 1996 metais įgijo teisinį išsilavinimą. 2005 m. į valdžią atėjus PiS, jis tapo teisingumo ministro pavaduotoju, o 2008-aisiais – tuomečio prezidento Lecho Kaczynskio patarėju.
2011 metais politikas išrinktas į Lenkijos parlamentą, o 2014 metais – į Europos Parlamentą (EP).
Lenkijos prezidentu A. Duda pirmą kartą išrinktas 2015 metais.