Apklausoms rodant, kad rinkėjai rinktųsi jo partiją „League“, pasisakančią už apynasrį imigracijai, tuo atveju, jei administracija subyrėtų, pareigūnai ėmė daryti spaudimą M. Salvini, kad šis nutrauktų savo nuviliantį sambūvį su „Penkių žvaigždžių judėjimu“. Bent jau šių metų kovą vykusiame posėdyje jiems atrodė, kad jo kantrybė galiausiai išseks.
Tačiau jie klydo. Ši vyriausybė toliau gyvuos, pareiškė jis grupei, kaip skelbė du šaltiniai, dalyvavę susitikime.
Pažvelkim į jį atidžiau, kaip jis elgiasi rinkiminės kampanijos metu: spaudžia rankas, glebėsčiuojasi su savo šalininkais, šnekučiuojasi, pozuoja asmenukėms, – tikrai lengva susižavėti šiuo, regis, paprasto, į spontaniškumą linkusio M. Salvini įvaizdžiu.
Tviteryje jo milijonas sekėjų sužino apie jo gyvenimą kone iki smulkmenų, nuo to, kokiame itališkų spagečių restorane jis pastarąjį kartą vakarieniavo iki nuviliančių Valentino dienos akimirkų po išsiskyrimo su drauge. Tačiau už uždaro posėdžio durų jis atsargus ir strategiškas, sako vienas jaunesnysis ministras, dirbęs skartu su M. Salvini apie 20 metų. Pirmalaikiai rinkimai partiją galbūt ir vilioja, bet M. Salvini strateginiai taikikliai siekia toliau.
Jis jau gerai įsitvirtinęs vyriausybėje, o rinkėjai dėl daugelio negerų dalykų kol kas kaltina „Penkių žvaigždžių judėjimo“ lyderį Luigi di Maio. „Lygai“ reikia daugiau laiko įgyti paramą pietinėje dalyje, ir jeigu dabar ji atsikratytų „Penkių žvaigždžių judėjimo“, galiausiai jai, siekiant daugumos, turbūt tektų kliautis buvusiu premjeru Silvio Berlusconi. O M.Salvini norėtų išvengti bet kokių sąsajų su šia valdžios figūra.
Štai tokia vizija, artimiausias kelias savaites taps jo ryžtingo apsisprendimo išbandymu.
Nuo praėjusių metų birželio, kai jis sudarė nieko gera nežadančią koaliciją su L. Di Maio „Penkių žvaigždučių“ judėjimu, 46-erių metų kiršintojas tapo dominuojančia jėga Italijos politikoje, ir švyturiu tarp naujos nacionalistų kartos atstovų iš visos Europos Sąjungos, kurie susitinka Milane šį pirmadienį. Jie nusitaikė į gegužę vyksiančius Europos Sąjungos Parlamento rinkimus kaip į galimybę išdraskyti bloko skolos valdymo taisykles, sutramdyti Europos centrinį banką (ECB) ir atnaujinti draugiškus santykius su Rusija.
Šis pasakojimas, kaip M. Salvini pavertė atgyvenusią grupę nauja jėga Europoje, paremtas interviu su pustuziniu aukštesnio rango vyriausybės pareigūnų ir partijos funkcionierių, surengtus per pastarąsias kelias savaites. Jie prašė neminėti jų pavardžių aptariant privačius pokalbius bei konfidencialius susitikimus.
ES valdžios aparatui nerimą kelia ne tiek M. Salvini rinkimų perspektyvos – prognozuojama, kad jo nacionalistinis aljansas laimės mažiau nei dešimtadalį vietų naujajame parlamente, – kiek jo keliamos politinės bangos. Nuo tada, kai į jis įsiveržė į politikos sceną prieš metus, M. Salvini pasinaudojo ES viršūnių susitikimu, jame net nedalyvaudamas, susikirto su Europos Komisija (EK) dėl biudžeto ir be paliovos erzino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną. Ir kad ir ką jis darytų, jo populiarumas Italijoje kyla toliau.
M. Salvini politika gyvena ir alsuoja nuo paauglystės. Veiklą jis pradėjo kaip komunistas, bet septyniolikos metų prisijungė prie Šiaurės Lygos, dešiniojo sparno grupės, siekiančios, kad pramonės centrai apie tokius miestus, kaip Milanas, Turinas ir Venecija atsiskirtų nuo skurdesnių Italijos pietų.
Daugelis tų, kurie šiuo metu užima aukštesnes partijos pozicijas, jau apie dvidešimt metų karingai siekia savo tikslų drauge su žmogumi, kurį vadina „kapitonu“. Kiekvieną vasarį daugelis iš jų dalyvauja tradiciniame partijos susibūrime greta Italijos Alpių, kur kietakakčiai ultrakonservatoriai, persirengę viduramžių riteriais, mini XII amžiaus aljansą prieš Šventosios Romos imperatorių.
M. Salvini perėmė „Šiaurės lygos“ lyderio postą 2013 metų pabaigoje, kai per nesėkmingus tų metų vasario mėnesio rinkimus, per kuriuos pavyko surinkti tik 4 proc. rinkėjų balsų, partija išgyveno sumaištį. Partijos įkūrėjas Umberto Bossis atsistatydino 2012 metais po korupcijos skandalo, o jo perėmėjai visomis išgalėmis stengėsi išlaikyti partijos „laivo“ kursą.
Vienas iš pirmųjų M. Salvini žingsnių buvo atsisakyti partijos separatistinės tradicijos, taip siekiant užsitikrinti paramą centrinėje bei pietinėje Italijoje, – paramą rinkėjų, kuriuos jis anksčiau įžeidinėjo. Prieš 2018 metų kovą vykusius visuotinius rinkimus jis atsisakė žodžio „Šiaurės“ partijos pavadinime, pervadindamas ją tiesiog „Lyga“.
Ir toks M. Salvini ėjimas lėmė lūžį: partija surinko iki 17 proc. rinkėjų balsų, išstumdama S. Berlsuconi nuosaikesnę partiją „Forza Italia“, kaip dominuojančią Italijos dešiniųjų jėgą. Ir M. Slavini kontrolė partijoje buvo garantuota.
Sudarydama aljansą su „Penkių žvaigždžių judėjimu“, „Lyga“ pademonstravo ignoruojanti kelių ilgamečių patarėjų patarimus bei išsižadanti S. Berlusconi, kuriam „Šiaurės Lyga“ buvo jaunesnioji partnerė keturiose vyriausybėse. Tačiau radikalus posūkis partijos fortūnoje rodo, kad M. Salvini „Lygoje“ iššūkio nemeta niekas.
„Kai M. Salvini perėmė vairą, mes buvom nykstanti partija. Todėl kad ir ką jis sakytų, mums tinka“, – sakė Riccardo Molinari, vadovaujantis Lygos įstatymų leidėjams žemesniuose rūmuose.
Nuo tada M. Salvini žvaigždė tolydžio kilo aukštyn.
„Lyga“ nuo „Penkių žvaigždžių judėjimo“ per praėjusių metų visuotinius rinkimus atsiliko 15 proc. punktų.
Naujausios apklausos rodo, kad dabar partija pirmauja 10 punktų, ir panašu, kad gegužę ji pirmą kartą gali laimėti nacionalinius rinkimus. Be to, M. Salvini laimėjo keletą regioninių rinkimų centrinėje ir pietinėje šalies dalyse, nes parama „Penkių žvaigždžių judėjimui“ nusilpo. Skirtingi partijų šansai didina įtampą koalicijoje, kuri susiformavo per tektoninę ribą: „Lygos“ pamatą sudaro pasiturinti šiaurė, „Penkių žvaigždžių judėjimo“ – sunkumų prislėgti pietūs.
„Lyga“ primygtinai reikalauja mažinti mokesčius, „Penkių žvaigždžių judėjimas“ akcentuoja socialines išmokas. Šiaurei atstovaujantys pareigūnai kovą viešai paprieštaravo vienam iš M. Salvini patarėjų dėl dekreto, pažeidžiančio jų verslo interesus. Patarėjas dėl to apkaltino „Penkių žvaigždžių judėjimą“.
„Lygos“ pareigūnams pabodo nuolatiniai vidiniai konfliktai, ir pusė iš partijos įstatymų leidėjų žemesniuose rūmuose norėtų nutraukti koaliciją, kaip teigia vyresnysis parlamento narys.Jie mano, kad sunki ES rinkimų kampanija tik pablogins situaciją. R. Molinari neseniai pareiškė, kad partija gali siekti perrašyti koalicinės sutarties sąlygas, jeigu ES balsavimas patvirtins, kad jie tapo didžiausia šalies jėga.
Jeigu koalicija įveiks kliūtis, įtampa gali susitvenkti rudenį, kai vyriausybei teks sudaryti naują biudžetą, o prastėjanti ekonomika palieka mažai erdvės manevrams, komentavo premjero Giuseppe Conte patarėjas.
M. Salvini ragina pasitelkti kantrybę.
Per uždarą posėdį žemesniuose rūmuose vasarį, kuriame dalyvavo apie 180 parlamentarų, M. Salvini ragino savo komandą išlaikyti ramybę ir saugotis pernelyg didelio pasitikėjimo.
Pareikšdamas, kad dabartinė koalicija yra vienintelis galimas sprendimas šiuo metu, jis taip siekė prislopinti reikalavimus rengti neeilinius rinkimus.
„Lyga“ turi jausti tokį pat alkį šią gegužę kaip kad prieš penkerius metus, kai jos šansai buvo silpni, vienas pareigūnas, dalyvavęs tame posėdyje, citavo M. Salvini žodžius.
Net atsižvelgus į pastaruoju metu išaugusią paramą, „Lyga“ turbūt vis dėlto negalėtų valdyti be S. Berlusconi, o M. Salvini atsargiai vertina šansą susidėti su neprognozuojamu sąjungininku, kurį jis priskiria prie senosios nepatikimos gvardijos.
Jis verčiau rinktųsi naują aljansą su ultradešiniaisiais „Italijos broliais“ („Brothers of Italy“) ir galimai būsimais persimetėliais iš S. Berlusconi grupės. Tačiau jam reikalinga koalicija su „Penkių žvaigždžių judėjimu“ norint kurį laiką išsilaikyti ir užsitikrinti paramą šiai naujai struktūrai.
„Kuo ilgiau M. Salvini išsilaikys, tuo daugiau jis perims rinkėjų iš „Penkių žvaigždžių judėjimo“ ir iš S. Berlusconi, ir sustiprins savo šalininkų gretas pietuose“, – sakė Romos LUISS socialinių mokslų universiteto politinių mokslų profesorius Roberto D‘Alimonte.
Tačiau M. Salvini apsisprendimas išbandomas. Praėjus kelioms savaitėms po vasarį nuskambėjusios ugningos kalbos, L Di Maio sustiprino savo pasipriešinimą 9 mlrd. eurų vertės Alpių geležinkelio projektui.
M. Salvini ir jo pramonės sferų sąjungininkai remia projektą, į kurį vyriausybė jau įmerkė apie du milijardus eurų. M. Salvini kovo 7 dieną pagrasino, kad jis gali priversti vyriausybę subyrėti, jei „bus per daug „ne“. Kitą pirmadienį apie 40 „Lygos“ pareigūnų sugužėjo į buvusią valgyklą, virtusią partijos Milano būstinės posėdžių sale. Jie susėdo suoluose, – lyg kokie mokyklinukai, kaip vėliau juokavo vienas iš jų.
Situacija įtempta, tad neprovokuokite „Penkių žvaigždžių judėjimo“, pasakė jiems M. Salvini.
Nekritikuokite partijos ar jos ministrų, sakė jis, „Lyga“ neturėtų elgtis kaip koks supermenas.
Ateis laikas, kai M. Salvini teks vėl žengti rizikingą žingsnį. Tačiau šiuo metu situacija klostosi palankia jam kryptimi, ir jis siekia atidėti tokį žingsnį kiek įmanoma ilgesniam laikotarpiui.
