Maždaug 4,3 mln. rinkėjų teks pasirinkti tarp buvusio ministro pirmininko konservatoriaus Alexanderio Stubbo ir buvusio užsienio reikalų ministro Pekka Haavisto – žaliųjų partijai parlamente atstovaujančio nepriklausomo kandidato.

Pagrindinis naujojo valstybės vadovo, kuris, turėdamas mažiau galių nei ministras pirmininkas, taip pat vadovauja šalies užsienio politikai, vyriausybei ir eina vyriausiojo Suomijos ginkluotųjų pajėgų vado pareigas, rūpestis bus Europoje besikeičianti geopolitinė aplinka.

Maskvos ir Helsinkio santykiai atšalo po Rusijos 2022 m. pradėtos Ukrainos invazijos, kai Suomija nusprendė atsisakyti dešimtmečiais trukusio karinio neutralumo ir 2023 m. balandį įstojo į NATO.

1 340 kilometrų sieną su Suomija turinti Rusija netruko pagrasinti „atsakomosiomis priemonėmis“.

„Tai, kad mes ką tik įstojome į NATO, turi labai daug reikšmės, nes Suomijoje bus kuriamas NATO institutas, o tai, kaip jis atrodys, iš esmės priklausys nuo naujojo prezidento“, – naujienų agentūrai AFP sakė Helsinkio universiteto politologijos daktarė Theodora Helimaki.

„Abu pagrindiniai kandidatai yra turėję turbūt daugiausiai užsienio politikos patirties“, – kalbėdama apie pirmąjį rinkimų turą sakė ji.

Tyla eteryje

Pirmajame sausio 28 d. įvykusiame ture laimėjo A. Stubbas, surinkęs 27,2 proc. balsų, nuo jo nedaug atsiliko P. Haavisto, kuriam teko 25,8 proc. balsų, taigi abu kandidatai įgijo teisę dalyvauti antrajame ture.

Ketvirtadienį paskelbti visuomeninio transliuotojo „Yle“ visuomenės apklausos rezultatai parodė, kad A. Stubbas surinktų 54 proc., P. Haavisto – 46 proc. rinkėjų balsų.

Šaltajam karui pasibaigus, Helsinkio santykiai su Maskva buvo geri.

Kadenciją baigiantis prezidentas Sauli Niinisto, į šias pareigas pirmąsyk išrinktas 2012 m., didžiavosi artimais santykiais su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kol ilgainiui tapo vienu iš aršiausių jo kritikų.

Apie sprendimą stoti į NATO S. Niinisto jį informavo asmeniškai.

Nuo tada tarp šalių eteryje stojo tyla ir nei vienas iš kandidatų nesitiki, kad Kremlius pasveikinti laimėjus rinkimus.

2023 m. rugpjūtį Suomijos rytinę sieną užplūdo vizų neturinčių migrantų srautai.

Helsinkis apkaltino Maskvą naudojantis migrantais, kad destabilizuotų padėtį šalyje, ir atsakydamas lapkritį uždarė sieną su Rusiją – šiam sprendimui pritarė abu kandidatai.

Ir A. Stubbo, ir P. Haavisto savu laiku yra ėję užsienio reikalų ministro pareigas ir Rusijos atžvilgiu laikosi panašios pozicijos, reikalaudami Maskvai įvesti papildomų sankcijų bei teikti daugiau pagalbos Ukrainai.

„Europos Sąjunga gali padaryti gerokai daugiau, kad padėtų Ukrainai“, – per televiziją ketvirtadienį transliuotų debatų metu sakė P. Haavisto.

„Ukrainos kelias yra mūsų kelias ir šiuo metu jie kovoja už europiečių laisvę. Jie nusipelnė visos pagalbos, kokią galime jiems suteikti“, – pritarė A. Stubbas.

Branduolinė ginkluotė

Th. Helimaki nuomone, kandidatų skirtumai slypi niuansuose, susijusiuose su tam tikrais klausimais, tokiais, kaip branduolinės ginkluotės saugojimas ir transportavimas Suomijoje.

P. Haavisto nenori, kad tai vyktų Suomijos teritorijoje, nors supranta, kad, būdama NATO nare, Šiaurės šalis privalo dalyvauti su aljanso branduoline politika susijusiose pratybose.

Tuo tarpu A. Stubbas mano, kad šalis neturėtų atsisakyti „nė trupučio“ NATO branduolinės užkardos priemonių.

Nesant reikšmingų nesutarimų užsienio politikos klausimais, balsuotojų pasirinkimą greičiausiai lems jų politinis prioritetas, teigia vyriausiasis Suomijos tarptautinių reikalų instituto tyrėjas Matti Pesu.

„Tuo tarpu, kai A. Stubbo liberalizmas yra susijęs su vakarietiškomis organizacijomis ir taisyklėmis, P. Haavisto daugiau dėmesio skiria pasauliniams klausimams – JT, taikai, plėtrai“, – kalbėdamas su naujienų agentūra AFP sakė M. Pesu.

Kalbant apie asmenybę, A. Stubbas atrodo kaip „šiuolaikiškas, atvirai pasisakantis politikas“, tuo tarpu P. Haavisto „yra labiau tradicinis, atsargesnis suomių politikas.“

Pirmajame ture rinkėjų aktyvumas siekė 75 proc. Balsavimo punktai atsidaro 9.00 val. vietos laiku (7.00 val. Grinvičo laiku) ir veikia iki 20.00 val. (18.00 val. Grinvičo laiku).

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją