Pranešime teigiama, kad ji nebesinaudos „privalomu teisiniu procesu“, t. y. teismo šaukimais ar orderiais, kad gautų įrašus ar nustatytų žurnalistų, užsiimančių naujienų ir informacijos rinkimu, šaltinius.
Naujoji politika atsirado po to, kai buvo atskleista, kad, valdant prezidentui Donaldui Trumpui, Teisingumo departamentas slapta gaudavo žurnalistų, tiriančių jo administracijos veiklą, telefoninių pokalbių įrašus, tarp jų – ir iš CNN, „Washington Post“ bei „New York Times“.
D. Trumpo administracija stengėsi gauti žurnalistų, tiriančių Rusijos kišimąsi į 2016 metų rinkimus, įrašų, tuo pat metu bandydama nuslėpti šias pastangas.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki praėjusį mėnesį pareiškė, kad tokių įsakymų naudojimas atliekant nutekėjimo tyrimus „neatitinka prezidento politikos krypties“.
Išimtys iš šios politikos bus taikomos, jei žurnalistas bus pats tiriamas arba įtariamas kaip užsienio agentas ar teroristinės grupės narys, arba „gresiančios“ mirties ar kūno sužalojimo rizikos atvejais.
Politika nebus taikoma, jei žurnalistas būtų įtariamas nusikalstama veika, pavyzdžiui, prekyba viešai neskelbiama informacija, arba jei nusikalstama veika, tokia kaip įsilaužimas, būtų žurnalisto veiklos dalis.
Nors atvejai, susiję su D. Trumpo administracija, pastaruoju metu buvo atidžiai nagrinėjami, vis dėlto politikos pokyčiai yra nukreipti į seniai susirūpinimą kėlusias spaudos laisvės problemas ir paremti keletu atvejų, kai žurnalistams buvo grasinama kalėjimu už atsisakymą atskleisti šaltinius.
Pavyzdžiui, „New York Times“ žurnalistė Judith Miller buvo įkalinta 2005 metais, nes atsisakė atskleisti savo pranešimo apie masinio naikinimo ginklus Irake šaltinį.
Kitam „New York Times“ žurnalistui Jamesui Risenui grasinta kalėjimu dėl atsisakymo duoti parodymus byloje, siekiančioje išsiaiškinti jo šaltinius pranešimams apie JAV operaciją Irane, kurios tikslas buvo sutrikdyti šios šalies branduolinę programą.
Du „San Francisco Chronicle“ žurnalistai 2007 metais ėmėsi teisinės kovos, kad išvengtų įkalinimo, nes saugojo šaltinį, padėjusį tirti steroidų skandalą didžiausiose sporto lygose.
Živilė Aleškaitienė (AFP)
