Tyrimo išvados, gautos ištyrus 8517 Anglijos ir Velso gyventojų, – naujausi įrodymai, pagrindžiantys Jungtinės Karalystės taikomos vakcinavimo praktikos veiksmingumą, rašo „The Guardian“.
Ekspertai nustatė, kad 96,42 proc. žmonių, paskiepytų bet kuria vakcina, po 28–34 dienų po pirmosios dozės jau turėjo antikūnų.
Praėjus 7–14 dienų po antrojo skiepo šis skaičius siekia net 99,08 proc. tyrime dalyvavusiųjų savanorių.
UCL mokslininkai tvirtina, kad antikūnų, reikalingų kovojant su COVID-19, prigamina abi vakcinos.
„Kol kas tai ankstyviausias vakcinos veiksmingumo tyrimas realaus gyvenimo sąlygomis, bet esame labai laimingi, nes žinios tiesiog fantastiškos“, – teigia mokslinio darbo, kuriame pateikiamos tyrimo išvados, autorė, mokslų daktarė Maddie Shrotri.
„Daugiau nei devyni iš dešimties suaugusiųjų Jungtinėje Karalystėje, gavę „Pfizer“ arba „AstraZenecos“ vakciną, turi antikūnų, reikalingų kovojant su virusu. Antikūnų randama praėjus mėnesiui po pirmojo skiepo. Tai, kokios veiksmingos šios vakcinos, tiesiog neįtikėtina, ypač turint omenyje faktą, per kokį trumpą laiką jos sukurtos. Tai tikrų tikriausia mokslo pergalė prieš nuožmiausią šio amžiaus pandemiją“, – teigia tyrimo autorė.
Išvados paremtos 13 tūkst. 232 mėginiais, skirtais antikūnams nustatyti, kuriuos davė 8517 tyrime dalyvavę savanoriai. Nė vienas iš jų prieš pirmąją skiepo dozę antikūnų organizme neturėjo. Visi, turėję antikūnų, iš tyrimo buvo priversti pasitraukti.
Vidutinis tyrimo dalyvių amžius – 65 metai. Šis skaičius atspindi faktą, jog pirmieji nuo koronaviruso šalyje buvo skiepijami vyresni žmonės. Šalyje vakcinavimo programa pradėta gruodžio 8-ąją.
Antikūnų skaičius organizme iš pradžių sparčiau kilo asmenų, pasiskiepijusių „Pfizer-BioNTech“, o ne „AstraZenecos“ vakcina.
Nepaisant to, praėjus keturioms savaitėms po abiejų vakcinų antikūnų skaičius buvo kone identiškas.
Po vienos vakcinos vyresnio amžiaus žmonių organizme pasigamino mažiau antikūnų. Po antrosios dozės visų amžiaus grupių savanoriai galėjo džiaugtis dideliu antikūnų, apsaugančių nuo sunkios COVID-19 formos, skaičiumi.
Be to, antikūnų skaičius po vieno skiepo mažesnis ir tais atvejais, kai asmuo turi kitų ligų, pavyzdžiui, serga vėžiu, diabetu ar širdies ligomis, taip pat tada, kai asmenys vartoja imuninės sistemos atsaką slopinančių vaistų. Svarbu pabrėžti, kad skirtumas po antrosios skiepo dozės sumažėja.
„UCL viruso stebėjimo duomenys atskleidė, kad vyresnių asmenų ir tų, kurie turi kitų ligų, antikūnų atsakas po pirmosios vakcinos dozės kiek vangesnis, tačiau po antrosios dozės toks pat stiprus. Mūsų rezultatai – dar vienas priminimas, kokia svarbi antroji skiepų dozė. Be to, tai dar vienas įrodymas, kad veiksmingiausias ginklas kovoje su pandemija – skiepai“, – teigia prie tyrimo prisidėjęs profesorius Robas Aldridge‘as.
Tyrimo, kurio rezultatus prieš publikuojant dar turi įvertinti akademinė bendruomenė, bendraautoriai sako, kad gauti duomenys turėtų visus paraginti būtinai pasiskiepyti abiem vakcinos dozėmis, nes tik tada galės jaustis saugūs – ypač vyresni ir kitų ligų turintys asmenys.
Šiuo metu abiem vienos iš tų vakcinų (arba „Modernos“ vakcina, kuria skiepyti pradėta tik balandį) dozėmis paskiepytų asmenų skaičius Jungtinėje Karalystėje siekia daugiau nei 20 mln.
Prie tyrimo prisidėjo ir britų vyriausybės patariamosios grupės, pandemijos klausimais konsultuojančios valdžią, narys, profesorius Andrew Haywardas. Tyrimą finansavo Valstybinis sveikatos tyrimų institutas ir britų valdžiai pavaldi Tyrimų ir inovacijų agentūra.
