Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis (Intermediate-Range Nuclear Forces Treaty; INF) buvo sudaryta baigiantis Šaltajam karui, istorinio Ronaldo Reagano ir Michailo Gorbačiovo susitikimo 1986 m. metu. Sutartis galiojo daug metų, bet nuo 2014 m. Rusija ne kartą ją pažeidė, tuo keldama grėsmę kitoms valstybėms.

Sutartis sulaikė JAV nuo naujų ginklų dislokavimo, o sutarties nepasirašiusi Kinija stengėsi įtvirtinti dominuojančią poziciją Vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje ir neprileisti Amerikos karinių jūrų pajėgų – kūrė vidutinio nuotolio balistines raketas, kurios nuskrenda tūkstančių mylių atstumą.

Baltųjų Rūmų atstovų teigimu, nėra oficialaus sprendimo pasitraukti iš INF sutarties (kuri pasirašymo metu buvo laikoma ypač reikšmingu žingsniu, švelninant įtampą po Šaltojo karo). Bet manoma, kad per kelias ateinančias savaites D. Trumpas pasirašys pasitraukimo iš sutarties dokumentus. Tai būtų pirmas kartas, kai jis pasitraukia iš ginklų kontrolės sutarties, sakė JAV pareigūnai.

Sutarčiai žlungant, kyla klausimas, ar sprendimas pasitraukti iš sutarties nepaspartins vis labiau Šaltojo karo metą primenantį trijų galingų valstybių – JAV, Rusijos ir Kinijos – elgesį.

Vladimiras Putinas

Rusija skraidino virš Europos bombonešius, pasieniuose su buvusiomis Sovietų Sąjungos valstybėmis rengė karines pratybas, o JAV su NATO sąjungininkėmis siuntė karius į valstybes, kurioms buvo kilusi grėsmė. Ukrainoje kasdien vysta susišaudymai, kibernetinis karas. JAV ir Kinija grumiasi dėl pozicijos Pietų Kinijos jūroje, kur Pekinas pristatė karinių bazių, abi valstybės ruošiasi bet kokiai karo kosmose tikimybei.

Pastaruosius ketverius metus JAV kaltino Rusiją pažeidus sutartį – dislokavus draudžiamus taktinius branduolinius ginklus, siekiant įbauginti Europos valstybes ir buvusias Sovietų Sąjungos nares, kurios solidarizuojasi su Vakarais. Bet tuometinis prezidentas Barackas Obama nutarė nesitraukti iš sutarties dėl europiečių, ypač Vokietijos, prieštaravimų ir baiminantis, kad tai gali išprovokuoti ginklavimosi varžybas.

Regis, D. Trumpas tokių dvejonių neturi. Jo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas R. Boltonas kitos savaitės pradžioje lankydamasis Maskvoje įspės Rusijos lyderį Vladimirą Putiną, kad Amerika planuoja trauktis iš sutarties, teigė JAV valstybės pareigūnai.

J. R. Boltonas būsimo vizito nekomentavo, bet prezidento administracija paskelbė tokio turinio pranešimą: „Rusija toliau gamina draudžiamas sparnuotąsias raketas, o raginimus paisyti skaidrumo ignoruoja.“

Pastarosiomis savaitėmis JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas ne kartą kalbėjo šia tema, pabrėžė, kad Rusijos pažeidimai netoleruotini, ir leido suprasti, kad administracija svarsto galimus variantus. Apie pasiruošimus išstoti iš sutarties kalbėjo šia tema informuoti diplomatai ir apie minėtus planus žinantys Amerikos valdžios pareigūnai.

JAV prezidento administracija šiemet paskelbė branduolinės strategijos ataskaitą, kurioje surašė Rusijos pažeidimus ir reziumavo, kad šalies „sprendimas pažeisti INF sutartį ir kitus įsipareigojimus aiškiai rodo – Rusija atmeta pakartotines JAV pastangas sumažinti branduolinių ginklų vaidmenį ir jų skaičių“.

Donaldas Trumpas

Pentagonas jau kuria branduolinius ginklus atsvarai Kinijos sukurtiems branduoliniams ginklams, tačiau tam prireiks ne vienerių metų, todėl šiuo metu JAV ruošiasi modifikuoti turimus ginklus (taip pat ir nebranduolines sparnuotąsias raketas „Tomahawk“) ir veikiausiai pirmiausia dislokuos juos Azijoje, teigė šiuo klausimu informuotas pareigūnas. Ginklai gali būti dislokuoti Japonijoje, o galbūt – Guame, kur yra didelė Amerikos karinė bazė ir nebus susidurta su politiniu nepritarimu.

Paskutinį kartą JAV pasitraukė iš reikšmingos, su branduoliniais ginklais susijusios sutarties 2002 m. – tada prezidentas George‘as W. Bushas įvykdė rinkimų kampanijos pažadą ir vienašališkai pasitraukė iš Antibalistinių raketų sutarties.

Šiemet D. Trumpas pasitraukė iš B. Obamos prezidentavimo metu sudaryto susitarimo su Iranu dėl branduolinių medžiagų. Tiesa, tai buvo ne sutartis. Branduolinių ginklų Teheranas neturi.

Po 2002 m. JAV pasitraukimo iš Antibalistinių raketų sutarties sustiprėjo priešraketinės gynybos sistemų kūrimas (šis veiksnys yra stiprus dirgiklis santykiuose su Rusija), kita vertus, buvo sudarytas ginklų kontrolės susitarimas su Rusija – abi šalys sumažino turimą ginkluotę.

Deja, nepanašu, kad pasitraukimas iš INF sutarties baigtųsi tokiu susitarimu. Praėjusią savaitę savo kasmetinėje kalboje („Vaidai“ tarptautinio diskusijų klubo susitikime) V. Putinas informavo, kad Rusija ruošiasi vystyti naują hipergarsinę raketą, o tai sustiprino pojūtį, kad ilga pertrauka ginklavimosi lenktynėse baigėsi. Tokios raketos peržengia dabartinės ginklų kontrolės ribas.

D. Trumpas viešai nekritikavo Rusijos dėl didinamos ginkluotės – įprastai jis demonstruoja pagarbą V. Putinui. Tačiau JAV prezidento administracijoje yra tikrų vanagų branduolinių ginklų klausimu, kurie ne taip atvirai pasisako, kaip J. R. Boltonas, o administracijos sprendimą šią savaitę informuoti sąjungininkes pagrindinės NATO partnerės palaikė ženklu, kad sprendimas jau priimtas (nors oficialiai dar nepranešama).

„Žlugus sutarčiai, veikiausiai prasidėtų raketų ginklavimosi lenktynės Europoje ir kitur, – teigė Amerikos mokslininkų federacijos Branduolinės informacijos projekto Vašingtone direktorius Hansas M. Kristensenas. – Tai būtų naujo etapo pradžia – valstybės varžytųsi dislokuodamos ir kontrdislokuodamos ginklus.“

B. Obamos administracijos Nacionalinio saugumo tarybos ekspertas branduolinių ginklų klausimu Jonas Wolfsthalas įsitikinęs – pasitraukimas (iš sutarties) sudrumstų padėtį Europoje: „Tai būtų dar viena rankinė granata į NATO vidurį, kuri supriešintų sąjungininkes.“
1987 m. sutartyje tarp Vašingtono ir Maskvos draudžiamos visos nuo žemės paleidžiamos raketos, skrendančios 500–5 500 km nuotoliu. Tokio nuotolio raketos vadinamos trumpo ir vidutinio nuotolio raketomis. Sutartis apima nuo žemės paleidžiamas raketas su branduolinėmis ir įprastomis kovinėmis galvutėmis, o iš oro arba iš vandens paleidžiamų raketų ji neriboja.

Didžiausias sutarties akstinas buvo Maskvos vystomos vidutinio nuotolio raketos „SS-20“, kurios galėdavo sparčiai pasiekti taikinį ir skraidinti iki trijų branduolinių kovinių galvučių. Vertikaliai pastatyta tokia raketa yra penkių aukštų namo aukščio.

Europiečius šios raketos gąsdino, taigi sutartis tapo kompromisiniu pasiūlymu istoriniame 1986 m. Reikjavike (Islandija) vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime. 1987 m. Vašingtone minėti du lyderiai pasirašė sutartį, ir buvo sunaikinta 2 692 raketos. Vašingtonas sunaikino 846-ias, Maskva – 1 846-ias.

B. Obamos administracija pirmoji viešai pareiškė, kad Maskva pažeidinėja sutartį, vystydama sparnuotąją raketą „SSC-8“. Rusija ne kartą neigė pažeidusi sutartį.

„Kai prieš 30 metų buvo ratifikuota, INF sutartis pelnytai buvo laikoma reikšmingu prezidento R. Reagano laimėjimu, – pabrėžė raginęs pasitraukti iš sutarties senatorius Tomas Cottonas, kartais laikomas J. Mattiso pamaina. – Bet šiuo metu rusai atvirai sukčiauja, o kinai telkia raketas, nes jie nesaistomi sutarties.“

Jei D. Trumpo administracija pasitrauks iš sutarties, veikiausiai ims vystyti paleidžiamų nuo žemės „Tomahawk“ sparnuotųjų raketų versiją. Šiuo metu laivai ir povandeniniai laivai aprūpinti „Tomahawk“ raketomis, ginkluotomis įprastomis kovinėmis galvutėmis. Ekspertų teigimu, gali būti pagamintos „Tomahawk“ raketoms pritaikytos branduolinės kovinės galvutės.