Honkongiečių įkvėpti protestuotojai jau išbandytas jų taktikas perkėlė į mitingus kitose pasaulio dalyse.
Valdžios pareigūnai pasitelkia technologijas savo naudai, tokiu būdu skatindami protestuotojus atsakyti tuo pačiu.
Šie vaizdai gali atrodyti tarsi iš elektroninės muzikos reivo, tačiau nesuklyskite – šie žmonės susirinko ne linksmintis, o kovoti už savo demokratines teises.
„Al Jazeera“ apžvelgė keletą pavyzdžių, kaip technologijų panaudojimas, pradedant mobiliaisiais telefonais ir baigiant veidų atpažinimu, tapo esminiu Honkonge vykstančių protestų elementu.
Kova su veido atpažinimo technologijomis
Pirmosiomis protestų dienomis nufilmuotas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip šimtai protestuotojų į policijos pareigūnus nukreipia rodomuosius lazerius, tapo virusiniu.
Protestuotojai lazerines rodykles naudojo ne tik siekdami išblaškyti policijos pareigūnus, bet ir norėdami pergudrauti Kinijos masinio sekimo sistemas, ypač tas, kurios pasitelkia veidų atpažinimą.
Pekino naudojamų veido atpažinimo technologijų pajėgumai pasaulio dėmesį pirmąsyk patraukė, kai antraštėse atsidūrė žinia apie tai, kad šiaurės vakarų Sindziango provincijoje Kinija savavališkai sulaikė daugiau nei milijoną uigūrų.
Be kitų dalykų, Kinijos naudojama veidų atpažinimo programinė įranga suteikė galimybę griežtai kontroliuoti uigūrų populiaciją.
Policija įspėjo protestuotojus nenaudoti rodomųjų lazerių, tikindama, kad jie gali apakinti pareigūnus. Tačiau protestuotojai įspėjimų neklauso ir šiuos lazerius naudoja ir toliau.
26-erių dizainerė iš Honkongo Ines K. – nuolatinė protestų dalyvė.
„Pastaruoju metu matau, kad protestuotojai dažnai naudoja lazerius, ypač naktį. Jie nukreipia lazerius į policijos pareigūnus, kad kitiems protestuotojams parodytų, kur susibūrusios saugumo pajėgos. Lazeriai taip pat panaudojami norint pranešti, kai atrodo, kad policija rengiasi imtis puolimo veiksmų arba, pavyzdžiui, nufotografuoti protestuotojus. Pagrindinė lazerių panaudojimo idėja – apsunkinti policijos darbą“, – pasakoja moteris.
„Kai kurie protestuotojai taip pat bando sukliudyti policijos kamerų jutikliams fotografuoti ar filmuoti demonstrantų veidus. Šią vaizdinę medžiagą policija vėliau panaudoja siekdama atpažinti ir suimti protestų dalyvius“, – aiškina Agnes K.
Kaip rašo observers.france24.com, 2002-aisiais paskelbtame išsamiame tinklaraščio įraše Silicio slėnio menininkas ir technologijų specialistas Michaelas Naimarkas aiškino, kad netgi pigus nedidelio ryškumo lazeris, nukreiptas į už keliolikos metrų esančią kamerą, gali sugadinti kadrą.
Lazeriai taip pat gali būti pasitelkiami siekiant sugadinti kameros jutiklius. Panašu, kad šį faktą Honkongo protestuotojai labai gerai žino. Apie tai byloja ir LIHKG besivadinančiame forume paskelbta protestuotojų žinutė.
Socialiniuose tinkluose daugelis tvirtina, kad lazeriai taip pat gali būti pasitelkiami siekiant neleisti policijai panaudoti veidų atpažinimo technologiją. Šis pažangus vaizdo analizės būdas leidžia atpažinti žmones netgi didelėje grupėje ir juos sekti.
Dar vienas protestuotojų sprendimas – paslėpti veidus kaukėmis ir naudoti skėčius, kad tokiu būdu užkirstų kelią kameroms juos filmuoti ir atpažinti.
Honkongiečių pamėgti lazeriai buvo pritaikyti ir Čilės sostinėje Santiage, kur koncentruota lazerių spinduliuotė suklaidino drono susidūrimų detektoriaus sistemą ir jį neutralizavo:
Protestuotojai Čilėje lazerius naudojo ir prieš policijos pareigūnus:
Vaizdas iš policijos sraigtasparnio iliustruoja, su kokiais sunkumais tenka susidurti pilotams:
Kinijai palankios „Twitter“ paskyros
Protestuotojų susidūrimai su policija vyksta Honkongo gatvėse. Tačiau jų nuotaika ryškiai atsispindi internete, ypač „Twitter“. Šį socialinį tinklą plačiai išnaudoja abi pusės.
„Twitter“ daugeliui protestuotojų yra plačiai pasaulyje savo žodžius paskleisti padedanti priemonė, užtikrinanti, kad jų balsą išgirs tarptautinė auditorija.
Tačiau, protestams įsibėgėjant, pamažu ėmė rastis Kinijai palankių paskyrų, nuolat skelbiančių įrašus. Pekiną palaikančius teiginius ėmė atkartoti tūkstančiai.
Daugybė „Twitter“ vartotojų, dažnai pasivadinusių atsitiktinai sugeneruotu raidžių kratiniu, paskyrų ilgą laiką buvo neveiksmingos ir tarsi snaudė. Tačiau dabar, Honkongo protestams įgyjant savo erdvę „Twitter“, šios paskyros atgijo.
Dažnai jose tebūna keletas įrašų, tokios paskyros beveik neturi sekėjų ir pačios seka vos kelias kitas paskyras. Tačiau jos siunčia Kinijos vyriausybei palankias žinutes.
Kaip parodė anksčiau „Al Jazeera“ atliktas tyrimas apie valstybės remiamą propagandą, skleidžiamą „Twitter“, būtent tokie yra bendrieji vadinamųjų „Twitter“ „botų“ ir „trolių“ bruožai.
Kinijos valdžia žemyninėje Kinijoje blokuoja prieigą prie „Twitter“, o tai reiškia, kad už šių paskyrų slypintys žmonės iš tiesų negalėtų būti Kinijoje, nebent jiems kažkokiu būdu būtų pavykę apeiti Pekino cenzūrą.
Be to, bet kokie bandymai apeiti vadinamąją „Didžiąją Kinijos ugniasienę“ Kinijoje laikomi neteisėtais, tad netgi Kinijos valdžią palaikančius įrašus skelbiantys asmenys rizikuotų sulaukti neigiamų pasekmių.