Šiame filme buvo kalbama apie tai, kad šią blokadą išgyvenę žmonės savo palikuonims perdavė ypatingus genus, patyrusius mutacijas dėl ilgalaikio bado. Tarp šių genų turėtojų buvo paminėtas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Kiek anksčiau biologijos mokslų kandidatas, blokadą išgyvenusių žmonių genomo tyrinėtojas, Sankt Peterburgo universiteto mokslinis bendradarbis ir genetikos centro „Žizn“ vadovas Olegas Glotovas kartu su kolegomis iškėlė mintį, kad apgultojo Leningrado gyventojų tyrimai gali padėti atskleisti kai kuriuos mechanizmus ir atsakyti į klausimus, kas leidžia žmonėms išgyventi sunkiomis sąlygomis.

O. Glotovas per pokalbį su žurnalistais patvirtino, kad genetikos centras „Žizn“ tyrė blokadą išgyvenusių ir filme „Blokados kraujas“ minimų gyventojų genus. „Aš atlikau tyrimus. Į mus kreipėsi blokadą išgyvenę žmonės, jie duodavo kraujo ir ligoninėse“, - pasakojo O. Glotovas. Mokslininkai iš viso ištyrė maždaug 200 – 250 žmonių. Pagrindiniai rezultatai buvo paskelbti 2011 – 2012 metais, nurodė jis.

Tačiau ne visi mokslininkai palaiko O. Glotovo poziciją. Pavyzdžiui, chemikas, genetikas ir biostatistikas Nikita Chromovas – Borisovas tvirtina, kad Antrojo pasaulinio karo laikų leningradiečiai genetiškai niekuo nesiskiria nuo kitų šiaurės vakarinio Rusijos regiono gyventojų iš atitinkamos kontrolinės amžiaus grupės.

„Esu įsitikinęs, kad Leningrado blokadą išgyvenusiems ir per ją žuvusiems žmonėms nėra būdingi kažkokie esminiai genotipo skirtumai, arba, kitaip tariant, blokados atstovai neturi jokių „genetinių panašumų“, kurie skirtų juos nuo žuvusiųjų ir nuo kitų rusų apskritai“, - mokslininko žodžius citavo radijo stotis „Svoboda“.

„Pabandysiu pateikti analogiją. Blokadą palyginčiau su atominiu Japonijos miestų bombardavimu. Tiek blokada, tiek atominiai bombardavimai turėjo tokį pražūtingą poveikį, kad tikrai jokie hipotetiniai žuvusių ir išgyvenusių žmonių genotipo skirtumai neturės jokios reikšmės. O per blokadą žuvo mažiausiai tris kartus daugiau gyventojų, negu Japonijoje“, - teigė N. Chromovas – Borisovas.

Mokslininkas pabrėžė, kad filmo išvada, esą V. Putinui, taip pat „Teisingosios Rusijos“ lyderiui Sergejui Mironovui, Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktoriui Sergejui Naryškinui bei kitiems veikėjams būdingos „vienodos elgesio manieros“, ne tik nėra moksliškai pagrįsta, bet ir yra už bet kokio mokslo ribų. „Asmeniškai aš pats V. Putino, S. Mironovo ir S. Naryškino „vienodose elgesio manierose“ įžvelgiu daugiau skirtumų, negu panašumų“, - pažymėjo jis.

Genetikė ir I. I. Vavilovo bendrosios genetikos instituto Genomo tyrimų laboratorijos mokslininkė Svetlana Borinskaja, komentuodama filmo autorių prielaidas, esą blokados palikuonims, įskaitant virtinę Rusijos valstybinių veikėjų, būdingi bendri elgesio bruožai, pareiškė, kad tai neturi jokio mokslinio pagrindo.

„Nėra jokių šių asmenų elgesio manierų tyrimų. Opozicija taip pat kalba apie vieningą manierą, tačiau kitokią – gvieštis visko sau“, - pareiškė S. Borinskaja per pokalbį su žurnalistais.

Apie šiuos tyrimus 2015 metais rašė žurnalas „Science“. Jo straipsnyje buvo teigiama, kad rusų mokslininkai, tarp kurių buvo ir Olegas Glotovas, pirmą kartą susidomėjo Leningrado blokadą išgyvenusių žmonių genetine medžiaga. O. Glotovas teigė, kad šiems leningradiečiams buvo būdingos vienodos mutacijos, atsakingos už ypatingą medžiagų apykaitą. Būtent tai leido žmonėms išgyventi, nepaisant didžiulio nepritekliaus.

Mokslininkai iš blokadą išgyvenusių asmenų ėmė mėginius. Jie tyrė dviejų grupių genus. Pirmajai grupei priklausė genai, atsakingi už angliavandenių ir lipidų apykaitą. Jie gali pakoreguoti medžiagų apykaitą taip, kad organizmas nuo angliavandenių deginimo pereitų prie riebalų naudojimo ir atvirkščiai. Antrąją grupę sudarė genai, esantys mitochondrijose (ląstelių „elektrinėse“) ir galintys sulėtinti ar suaktyvinti energijos eikvojimą.

Mokslininkai nustatė, kad genų mutacijos vyko pirmąją blokados žiemą 1941 – 1942 metais. Tie žmonės, kurių genai pakito, galiausiai galėjo išgyventi. Tiesa, mokslininkai pabrėžė, kad genetika nebuvo vienintelis veiksnys, padėjęs jiems išgyventi.

E. Lukjanovos filmas pirmą kartą buvo parodytas 2017 metų gruodžio 15 dieną Rusijos nacionalinės bibliotekos konferencijų salėje Sankt Peterburge.