„Sakau, kad atėjo laikas užbaigti Švedijos ratifikavimo procesą“, – interviu Švedijos laikraščiui „Aftonbladet“ sakė Jensas Stoltenbergas.
Gegužę Švedija ir kaimyninė Suomija atsisakė savo ilgalaikės karinio neprisijungimo politikos ir po Rusijos invazijos į Ukrainą pateikė prašymą įstoti į NATO.
Šiam žingsniui turi vienbalsiai pritarti Aljanso narės. Turkija stabdo šį procesą, spausdama abi Šiaurės šalis susidoroti su grupuotėmis, kurias ji laiko teroristinėmis organizacijomis, ir išduoti asmenis, įtariamus su terorizmu susijusiais nusikaltimais.
Praėjusį mėnesį Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pareiškė, kad Švedija nepasiekė net „pusiaukelės“ vykdant įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė siekdama užsitikrinti Ankaros paramą.
Jo pastabos nuskambėjo po to, kai Švedijos teismas nusprendė neišduoti Turkijos ieškomo vyro, įtariamo ryšiais su 2016-ųjų nepavykusiu perversmu.
Savo ruožtu Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pareiškė, kad Stokholmas įvykdė savo įsipareigojimus ir kad sprendimas dabar „priklauso nuo Turkijos“.
„Kartu su Suomija ir Turkija vykdome labai gerą procesą ir darome būtent tai, ką sakėme, o Turkija tai dabar patvirtina“, – sekmadienį, pirmąją trijų dienų konferencijos „Žmonės ir gynyba“ Salene, slidinėjimo kurorte centrinėje Švedijoje, dieną sakė U. Kristerssonas.
Renginyje dalyvavo J. Stoltenbergas ir Švedijos užsienio politikos bei saugumo ekspertai.
„Įgyvendinami teisės aktai, draudžiantys dalyvauti teroristinėse organizacijose, ir žinoma, kad Turkija įvardija asmenis, kurių nori išduotų. Taip pat žinoma, kad Švedijoje yra teisės aktai, kurie yra aiškūs ir reiškia, kad tai priklauso nuo teismų. Mes taip pat neišduodame Švedijos piliečių jokiai šaliai“, – kalbėjo šios Skandinavijos šalies premjeras.
Į J. Stoltenbergo ir U. Kristerssono komentarus Ankara nesureagavo.
Švedijos ir Suomijos narystę jau ratifikavo 28 NATO šalių parlamentai. Turkija ir Vengrija yra vienintelės patvirtinimo dar nesuteikusios narės.
Pagal memorandumą abi šalys susitarė spręsti Turkijai susirūpinimą keliančius saugumo klausimus, įskaitant prašymus deportuoti ir išduoti kurdų kovotojus ir asmenis, susijusius su JAV gyvenančio musulmonų dvasininko Fethullah Guleno vadovaujamu tinklu.
Turkijos vyriausybė kaltina F. Guleną 2016-aisiais surengus nepavykusį perversmą, tačiau jis pats tai neigia.
Tačiau Švedijos aukščiausiasis teismas atsisako išduoti žurnalistą Bulentą Kenesą, kurį Turkija kaltina buvus vienu iš perversmo sąmokslininkų.
Švedijoje prieglobstį gavęs vyras buvo anglų kalba leisto laikraščio „Today's Zaman“, kuris priklausė F. Guleno tinklui ir buvo uždarytas Ankarai vykdant susidorojimą su šia grupe, redaktorius.