NATO vadovas spaudos konferencijoje teigė, kad Rusijos sukeltas karas Ukrainoje yra didžiausia saugumo krizė per dešimtmečius ir todėl reikia aktyvuoti bei dislokuoti NATO greitojo reagavimo pajėgas.
„Turime NRF ir Ypač greitojo reagavimo pajėgas (VJTF) siekiant užkirsti kelią nesusipratimams ir apsiskaičiavimams“, – pareiškė J. Stoltenbergas, pabrėžęs, kad tokį Rusijos kaimynių – NATO narių pageidavimą palaimino visos Aljanso narės.
Rusija reikalauja, jog NATO atitrauktų karius iš valstybių, kurios prisijungė prie Aljanso po 1997-ųjų. Pasak NATO vadovo, Rusija ketina naudoti jėgą tam, kad pasiektų šį tikslą.
Anot J. Stoltenbergo, tai reiškia, kad į tokią situaciją Aljansas turi atsižvelgti rimtai, nes dabartinė situacija yra „naujas normalumas“ visai Europai, o Rusija ir Baltarusija už tai „bus laikomos atsakingomis“.
NRF sudaro apie 40 tūkst. karių, tiesa, J. Stoltenbergas nepatikslino, koks skaičius karių ir kur tiksliai bus dislokuotas, tik pažymėjo, jog tai bus „tūkstančiai karių“, oro ir jūriniai pajėgumai, kurie yra NATO kovinių grupės dalis. Be to, kai kurie Aljanso sąjungininkai jau pažadėjo skirti karius tokioms greitojo reagavimo pajėgoms, jei jos būtų aktyvuotos. Būtent JAV jau prieš kelias savaites paskelbė, kad į Europą pasiruošę vykti apie 8,5 tūkst. amerikiečių karių, kurie laikomi aukštoje kovinėje parengtyje.
