J. Stoltenbergas kalbėjo atvykęs į ES užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimą, kuriame turi būti patvirtinti bloko planai įkurti ambicingas karines jūrų pajėgas kovai su žmonių kontrabandininkais Viduržemio jūroje, ypač prie Libijos krantų.
„Visų pirma – tai žmonių tragedija, žmonių, kurie netenka savo gyvybių plaukdami per Viduržemio jūrą“, – sakė J. Stoltenbergas, paklaustas apie pranešimus, jog „Islamo valstybė“ stengiasi kontrabanda įvežti savo kovotojus į Europą, paslėpdama juos laivuose su migrantais.
„Žinoma, viena problemų yra ta, kad užsienio kovotojai, teroristai gali mėginti įsimaišyti tarp migrantų, – pridūrė jis. – Ir tai išryškina būtinybę mums reaguoti į šį sąmyšį“.
ES ministrai pritarė karinei misijai prieš žmonių kontrabandininkus
Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pritarė planuojamai europiečių karinei misijai prieš žmonių gabentojų gaujas Viduržemio jūroje. Tai reiškia, kad dabar galės prasidėti misijos planavimas, praneša agentūra AFP.
Vien tik šiais metais beveik 1 800 pabėgėlių žuvo, kai mėgino Viduržemio jūra pasiekti Europą. Balandį ES šalių lyderiai neeiliniame viršūnių susitikime nusprendė, kad reikalinga tokia misija, kuri identifikuotų ir sunaikintų žmonių kontrabandininkų laivus. Ministrai dabar pritarė atitinkamai koncepcijai.
Karinės misijos būstinė įsikurs Romoje, jai vadovaus italų kontradmirolas Enrico Credendino, sakė F. Mogherini.
L. Linkevičius: Lietuva aktyviai dalyvauja abiejuose procesuose
Planuojama, kad ES karinės jūrų pajėgos operacijas pradėtų birželį. Jose turėtų dalyvauti karo laivai ir žvalgybos laivai, dislokuoti netoli Libijos krantų, iš kur išplaukia daugiausiai žmonių, rizikuojančių gyvybėmis, kad pasiektų Europos krantus. Dėl šios priežasties spręsti šį klausimą Saugumo Taryboje, pasak ministro, padėtų šios šalies kreipimasis.
„Labai pageidautina, kad būtų kreipimasis iš Libijos. Bet Libijoje nėra stabili padėtis (...) ir reikia iš tikrųjų labai intensyviai dirbti, kad turėtume sutikimą tos šalies. Nesinori tokį klausimą spręsti neatsižvelgiant į šalies, kurioje gali būti vykdomi tam tikri veiksmai, nuomonę. Čia tik vienas iš aspektų. Bet mes tikimės per šį mėnesį pasiekti sutarimą“, – sakė jis.
Virtinė katastrofų Viduržemio jūroje, per kurias šimtai iš Šiaurės Afrikos perpildytais ir nesaugiais laivais išplaukusių migrantų nuskendo mėgindami pasiekti Europos krantus, atkreipė tarptautinės bendruomenės dėmesį į nelegalios migracijos iš Pietų problemą.
Europos Komisija planuoja iki šių metų pabaigos parengti teisės aktus, pagal kuriuos imigrantų antplūdžio našta būtų tolygiai paskirstyta visoms ES šalims, nustatant įpareigojančias kvotas pagal įvairius kriterijus, tokius kaip ekonomikos būklė ir gyventojų skaičius.
Europos Komisija siūlo į Lietuvą perkelti 207 pabėgėlius.
Ispanija nepritaria ES migrantų kvotos planui
Ispanija pirmadienį pareiškė nepritarianti Europos Sąjungos atvykėlių kvotos planui, pagal kurį atskiros šalys turėtų priimti tam tikrą skaičių migrantų, pareikšdama, kad jau padarė daugiau nei jai priklauso, kad padėtų prieglobsčio prašytojams.
Prieš šį planą anksčiau pasisakė Britanija, Prancūzija ir kelios rytinės Europos valstybės.
Praėjusią savaitę Europos Komisija pristatė priemonių, kurių reikia imtis reaguojant į Europos pietinius krantus pasiekiančią migrantų bangą, planą, į kurį įeina ir privalomas atvykėlių kvotų paskirstymas Europos šalims.
ES gynybos ir užsienio reikalų ministrai vėliau pirmadienį turėtų pritarti pasiūlymams, tarp kurių yra dar viena prieštaringai vertinama karinių jūrų pajėgų misija – kontrabandininkų laivų naikinimas.
Atvykęs derybų Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Garcia Margall pareiškė, kad Komisijos raginimas būti solidariais tiesiog turi būti „proporcingas, teisingas ir realistinis“.
Tačiau jame neatsižvelgiama į didelį nedarbo lygį Ispanijoje, jos ankstesnes pastangas priimti prieglobsčio ieškotojus ir „dideles pastangas, kurias mes dedame kontroliuodami migrantų srautą iš Maroko, Mauritanijos ir Senegalo ir kurios turi įtakos visai ES“, – kalbėjo J.M.G.Margallo.
Pagal ES migrantų kvotos planą, kiekvienai šaliai siunčiamų pabėgėlių skaičius būtų nustatomas pagal „perskirstymo raktą“, apskaičiuotą pagal šalies bendrąjį vidaus produktą, gyventojų skaičių, nedarbo lygį ir anksčiau priimtų prieglobsčio prašančių žmonių skaičių.
Britanija iš pat pradžių pasipriešino migrantų kvotos sistemai pareikšdama, kad dalyvaus humanitarinėse pagalbos operacijose jūroje, tačiau visi sulaikyti migrantai turės būti perduoti artimiausiai šaliai.
Lietuva kartu su Vengrija, Lenkija, Čekija, Estija, Latvija ir Slovakija taip pat laikosi panašios pozicijos, o savaitgalį prie jų prisijungė ir Prancūzija.
Europos Komisijos pasiūlymas pateiktas siekiant sumažinti pietinėms šalims - Italijai, Graikijai, Kiprui ir Maltai – tenkantį migrantų iš Afrikos ir Artimųjų Rytų krūvį, tačiau tarp Europos Sąjungos valstybių narių jis sulaukė prieštaringų vertinimų