„Didžiausias mano rūpestis yra, kad tai nesibaigs“, - pareiškė A. F. Rasmusenas trečiadienį savo kalboje Vašingtone. Jo vertinimu, Krymas yra tik vienas ilgalaikės Rusijos politikos elementas.
Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio prijungimą prie Rusijos Federacijos Vakarai turi traktuoti kaip "raginimą pabusti". A. F. Rasmusenas pabrėžė, kad Vakarai turi būti budrūs. Jis sakė kalbą garsiajame Brukingso institute.
A. F. Rasmuseno nuomone, ilgalaikis Maskvos interesas gali būti destabilizuoti padėtį Rytų ir Pietryčių Europos šalyse, kad prie Europos neprisijungtų daugiau valstybių. "Tai yra didžiausia grėsmė Europos saugumui ir stabilumui nuo Šaltojo karo", - kalbėjo NATO vadovas. Anot jo, Rusija mėgina "pasukti laikrodį atgal".
Maskva esą nori perbraižyti žemėlapį, monopolizuoti rinkas ir pavergti gyventojus. "Ir naudoti jėgą problemoms spręsti", - sakė A. F Rasmusenas. Jis dar kartą paragino Maskvą vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus. Tačiau kartu Aljanso generalinis sekretorius pripažino, kad nėra greitų ir paprastų kelių krizei įveikti. Bet smurtas esą yra paskutinioji priemonė, o ne pirmoji.