Rusijos prezidentas esą jau mobilizavo daugiau kaip 200 000 papildomų karių, didina ginkluotės gamybą ir toliau gauna ginklų iš autoritarinių režimų, pavyzdžiui, Irano. „Turime būti pasirengę ilgam keliui, – kalbėjo M. Geoana. – 2023–ieji bus sunkūs metai, turime remti Ukrainą tol, kol reikės.“
Karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris posėdžio pradžioje pabrėžė, kad „šventas uždavinys“ yra visad būti pasiruošus tikėtis netikėto.
Kad būtų sustiprinti NATO pajėgumai, M. Geoanos teigimu, reiki plėsti ginklų ir amunicijos gamybą ir geriau išnaudoti naująsias technologijas, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą. Be to, būtina dar daugiau investuoti į gynybą. Prieš beveik dešimtmetį užsibrėžtas 2 proc. tikslas vis labiau traktuotinas kaip gynybos išlaidų apatinė riba, o ne viršutinė, sakė M. Geoana.
Dabartinis 2 proc. tikslas reiškia, kad visos NATO valstybės iki 2024 metų turėtų priartėti prie tikslo skirti gynybai mažiausiai 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Daugelis sąjungininkių pageidauja, kad kitame viršūnių susitikime liepą būtų nustatytas naujas tikslas.
NATO Karinio komiteto posėdis dar tęsis ir ketvirtadienį. Jame aptariamos tokios temos, kaip vykstantis rytinio flango stiprinimas ir karinė situacija Ukrainoje. Susitikime, be kita ko, dalyvauja šalių narių štabų vadai.
