„Švedija užėmė savo teisėtą vietą prie NATO stalo“, – aljanso būstinėje, kur dalyvavo kartu su Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu surengtoje spaudos konferencijoje, sakė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Į Vakarų gynybos aljansą įstojus Švedijai, jo narių skaičius išaugo iki 32, o 200 metų neutraliteto besilaikiusią šalį dabar saugos galinga NATO kolektyvinės gynybos sutartis ir jos 5 straipsnis.

Suomija ir Švedija į aljansą pasiprašė 2022 m. gegužę, po to, kai tų pačių metų vasarį prasidėjo Rusijos prezidento Vladimiro Putino surengtas plataus masto Ukrainos puolimas.

Suomijai pavyko į NATO įstoti pirmai, mat Švedijos narystei pirma pasipriešino Turkija, o vėliau ir Vengrija. Ankara norėjo, kad Švedija įsipareigotų griežčiau kovoti su terorizmu, o Stokholmas jos norus patenkino.

Naujus narius privalo oficialiai patvirtinti visos NATO narės privalo. Budapeštas niekada konkrečių prieštaravimų Švedijos narystei nekėlė ir žadėjo, kad Vengrija netaps paskutine jos įstojimą patvirtinsiančia šalimi, tačiau galų gale būtent taip ir buvo.

Rusija perspėjo Suomiją ir Švediją dėl narystės aljanse, miglotai grasindama kerštu, tačiau U. Kristerssonas jokio didesnio nerimo neįvardijo.

„Neturėtume būti naivūs. Ir aš manau, kad dabar geriau nei bet kada suprantame jų mums keliamą riziką, – sakė jis. – Todėl tiesiog nepraraskime budrumo.“

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją