Atvirame laiške, adresuotame tarnybai, R.Lugaras nuogąstauja, kad Maskvai parduodami Prancūzijos desantiniai karo laivai "Mistral", taip pat Vokietijos ir Italijos šarvuotoji technika.
79-erių metų senatorius prašo, kad Kongreso nariai išnagrinėtų galimą šios ginkluotės panaudojimą prieš pačias šalis, įeinančias į Aljansą.
"Tuo metu, kai NATO mėgina užmegzti konstruktyvų bendradarbiavimą su Rusijos Federacija, šie pardavimai sukėlė susirūpinimą, turint omenyje Rusijos vadovybės pareiškimus apie galimą kai kurios ginkluotės dalies panaudojimą planuose, nukreiptuose prieš JAV ir sąjungininkus", - rašo R.Lugaras savo laiške.
Įstatymų leidėjas taip pat nusiuntė paklausimą dėl galimo struktūros, reguliuojančios dvišalius sandorius su Rusija ginklų srityje, įsteigimo.
"Ar atnešė sudaryti sandoriai kokios nors naudos (abiejų) šalių santykiams? Ar mūsų sąjungininkai Europoje neims sudarinėti susitarimų dėl panašių tiekimų su Kinija?" - nuogąstauja senatorius.
Kongreso tyrimų tarnybos pranešimai rengiami tik siekiant informuoti įstatymų leidėjus, jie neatspindi oficialios JAV politikos.
Susirūpinimą senatoriui sukėlė Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo atsakymas į planus, kad NATO pajėgos toliau kurs Europos priešraketinės gynybos sistemą.
Esant "nepalankiai situacijos dėl PRG raidai", Maskva, kaip sakė D.Medvedevas pernai lapkritį, gali atsisakyti tolesnių žingsnių nusiginklavimo ir ginkluotės kontrolės srityje.
Sutartis parduoti kelis Prancūzijos desantinius karo laivus Rusijai, kuri sukėlė klausimų R.Lugarui, buvo pasirašyta 2011 metų birželį.
Kaip jau pranešta, iš viso sutarties vertė - 4,2 mlrd. eurų (maždaug 1,6 mlrd. dolerių pagal dabartinį kursą). Iš jų laivų statybai bus išleista 980 mln. dolerių, visa kita - įguloms mokyti, dokumentacijai adaptuoti ir perduodamų technologijų licencijoms.
Pirmasis desantinis karo laivas gali būti atiduotas naudoti iki 2014 metų, antrasis, kaip pranešė žiniasklaida, bus pastatytas maždaug 2015 metų pradžioje.