aA
Koronaviruso mirčių skaičiui peržengus 250 000, o pasauliui paskubomis kuriant vakciną, nauja mokslininkų darbo grupė keliauja į laukinę gamtą, kur ieškos būdų, kaip sustabdyti naują pandemiją.
Mokslininkų detektyvų būrys ruošiasi naujai pandemijai
© Zuma Press / Scanpix

Po dešimtmečius trukusių fragmentiškų pasaulinių investicijų į ryšio tarp gyvūnų ir žmonių sveikatos tyrimus daugiau kaip 40 mokslininkų dalyvaus Australijos vyriausybės finansuojamoje programoje, kurioje pietryčių Azijos ir Ramiojo vandenyno veterinarijos specialistai bus mokomi, kaip aptikti infekcines ligas, kol jos dar nepersimetė į žmonių populiaciją.

„Dauguma užkrečiamųjų ligų yra zoonozinės, vadinasi, perduodamos iš gyvūnų žmonėms“, – teigia Sidnėjaus universiteto veterinarijos biostatistikos ir epidemiologijos docentas Navneetas Dhandas.

Anksti aptikus ligas gyvūnų populiacijose, tai padėtų užkirsti kelią būsimiems protrūkiams tarp žmonių, sako N. Dhandas, vadovaujantis mokslininkų darbo grupei. Šiam tikslui įgyvendinti Australijos vyriausybė pažadėjo skirti 4,3 mln. Australijos dolerių (2,8 mln. JAV dolerių) – projektas truks trejus metus ir apims 11 šalių visame regione. Tai dalis jau vykdomos 300 mln. dolerių Indijos ir Ramiojo vandenyno programos, kuri skatina proaktyviau kovoti su pandemijomis ir stiprinti sveikatos apsaugą.

Mokslininkai sutaria, kad naujasis koronavirusas kilo iš gyvūnų, nors vis dar nežinoma, kaip ir kada jis persidavė žmonėms. Nors tyrėjai ragina kuo anksčiau stabdyti ligų plitimą, nes tai geriausia gynyba nuo protrūkių ateityje, vyriausybės investicijos į tokias strategijas iki šiol toli gražu nebuvo pakankamos.

Nepakankamas dėmesys

Australijos, garsėjančios unikalia laukine gamta ir 48 mlrd. dolerių žemės ūkio pramone, kuri sudaro didžiąją ekonomikos dalį, mokslininkai teigia galintys perduoti unikalias žinias mažiau išsivysčiusiems regionams.

N. Dhando komanda apmokys daugiau kaip 200 Pietryčių Azijos veterinarų ir paraveterinarų, kad šie galėtų rinkti ir sekti duomenis apie sergančius gyvūnus – tiek gamtoje, tiek ūkiuose.

Dalyviai bus mokomi įvairių įgūdžių, pvz., kaip atvykus į ūkį apžiūrėti ir ištirti sergantį gyvūną ne vien dėl akivaizdžiai matomos ligos, arba kaip patikrinti, ar nėra išplitimo tarp kitų gyvūnų, su kuriais jis buvo kontaktavęs, požymių.

Jie taip pat mokysis imti gyvūnų mėginius, kad sukurtų duomenų bazę, kuri laikui bėgant galėtų padėti įžvelgti tam tikras ekologines tendencijas ir gyvūnų elgsenos modelius. Tai padėtų išsiaiškinti, kuriose vietovėse protrūkiai yra labiau tikėtini ir kaip jie gali plisti, tokiu būdu suteikiant mokslininkams įžvalgų apie ligos perdavimą.

Ilgainiui šios pastangos gali padėti sustabdyti ligos plitimą dar nepasiekus tos stadijos, kai ji gali persiduoti žmonėms.

Gyvūnų ligų perdavimo žmonėms galimybės didėja kartu su spartėjančia urbanizacija ir gyventojų skaičiaus augimu. Žmonės dabar gyvena arčiau laukinės gamtos ir dažniau su ja kontaktuoja, teigia N. Dhandas.

Per keturis dešimtmečius būta bent šešių didelio masto zoonozinių ligų protrūkių, įskaitant H1N1 gripą, SARS ir ŽIV, kurie kartu paėmus lėmė milijonų žmonių mirtį ir paveikė pasaulio ekonomiką.

Tačiau šiems protrūkiams praėjus buvo dedama palyginti mažai pastangų užkirsti kelią naujų atsiradimui.

„Toks atsainus požiūris susiklostė istoriškai, nes daug dėmesio skiriama reagavimui į ekstremalias sveikatos situacijas, tačiau nepakankamai rūpinamasi šių situacijų prevencija, – pažymėjo Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos prezidentas Markas Schippas. – Iš tiesų gyvūnų ligos nuolat persiduoda žmonėms.“

Tikrasis ekonominis poveikis

Zoonoziniai patogenai, galintys užkrėsti žmones, yra tik dalis grėsmės. Net jei liga niekada nepersiduos žmogui, jos protrūkiai gyvūnų populiacijose daro įtaką maisto saugumui ir tarptautinei prekybai.

2018 m. afrikinio kiaulių maro protrūkis sunaikino kiaulienos atsargas, paveikdamas milijonų žmonių mitybą Kinijoje, kur kiauliena yra pagrindinis baltymų šaltinis. Jis taip pat smogė skaudų ekonominį smūgį įvairiems žemės ūkio sektoriams, įskaitant kiaulių augintojus.

„Nekontroliuojamų nezoonozinių gyvūnų ligų, nuo kurių būtų galima apsisaugoti vakcinomis, poveikis yra kur kas didesnis nei zoonozinių ligų, jei jos tinkamai apskaičiuojamos“, – teigia Robyn Alders, „Chatham House“ Visuotinio sveikatos saugumo centro vyresnioji techninė patarėja. Tačiau duomenų apie maisto saugą „nėra, kad būtų parodytas tikrasis poveikis ekonomikai“.

Dabar, kai koronaviruso pandemija daugelyje šalių pradedama suvaldyti, įgyvendinant socialinio atsiribojimo priemones, kyla tikimybė, kad visuomenės dėmesys nukryps kitur, o vyriausybės vėl nesirūpins investicijomis į prevencines strategijas.

„Problema su gyvūnų sveikata yra ta, kad suvaldžius ar ženkliai sumažinus suvokiamą grėsmę žmonėms, numatyti pinigai kažkur išgaruoja“, – pažymi R. Alders.

Bloomberg
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(29 žmonės įvertino)
3.4828

Top naujienos

Pasiturinčios vilnietės pažintis su užsieniečiu baigėsi skaudžia tragedija: prieš mirtį patyrė ypatingas kančias (162)

Vilniuje įsikūrusiai apartamentų nuomos bendrovei ir paplūdimio tinklinio mokyklai vadovavusios...

Sirijos diktatoriaus šeimoje prasidėjo karas (66)

XX a. trečiajame dešimtmetyje Ali Sulaymanas al Wahhishas gavo pravardę Al Assadas, arba Liūtas,...

Netoli Vilniaus – laimės terapija tarp gyvūnų: vykdami čia nedarykite vienos klaidos (2)

Dubingių žirgyno pristatinėti tikrai nereikia – visi jį žino, tik ne visi yra buvę. Klausiu...

Šašlykai – baisi nuodėmė sveikatai? Jei atsiminsite kelias taisykles, galėsite valgyti be sąžinės graužaties (80)

Šašlykai – daugumos lietuvių labai mėgstamas, vasariškas ir... kartais netgi pavojingas...

Svarbesnis nei bet kada: nukraujavusių „Pacers“ viltys – į galingą Sabonio žaidimą (10)

Dvidešimt dviem NBA klubam ruošiantis artėjančiam 2019-20 metų sezono pratęsimui viena iš...

Grybavimo sezonas – kas jau dygsta ir kiek per valandą gali uždirbti patyręs grybautojas kokie miškai grybingesni – Lietuvos ar Lenkijos (51)

Apie grybavimo sezoną kalbamės su Valdu Kaubre, Valstybinės miškų urėdijos vadovu, gamtininku...

Marija Serbintatė. Kodėl moterys tiek daug atsiprašinėja? (13)

Ar žinojai, kad moterys žymiai dažniau atsiprašinėja už bet ką nei vyrai? Vedžiau...

Kokio maisto vengti per menstruacijas, o kokį valgyti: produktai, kurie gali turėti įtakos savijautai (2)

Kai kurie produktai tikrai daro poveikį tam tikroms būsenoms ir procesams, kurie paprastai siejami...

Vakaruose pokario metais gimęs interjero stilius: taip papuošti savo namus išdrįsta ne kiekvienas

Popmeno įkvėptas retro stilius atspindi besikeitusias penkiasdešimtojo –...

Netikėta trijulių turnyro atomazga – favoritus nustelbė Utenos atstovai (12)

Šeštadienį Palangoje finišavo „Hoptrans 3x3“ turnyro pirmasis etapas. Jo nugalėtoja kiek...

|Maža didelių žinių kaina