Vadinamoji C.1.2. atmaina pirmą kartą buvo nustatyta gegužės mėnesį Mpumalangos ir Gatengo provincijose, kur įsikūrę Johanesburgo ir Pretorijos miestai, savo darbe nurodė mokslininkai. Vėliau ši atmaina buvo aptikta septyniose kitose Afrikos, Okeanijos, Azijos ir Europos šalyse.
Koronaviruso mutacijos „siejamos su didesniu užkrečiamumu“ ir geresniu gebėjimu išvengti antikūnų, sakė mokslininkai. „Būtina atkreipti dėmesį į šią atmainą dėl nerimą keliančių mutacijų“, – pabrėžė jie.
Dėl koronaviruso mutacijų kyla naujos pandemijos bangos. Pavyzdžiui, pirmiausia Indijoje nustatyta delta atmaina didina susirgimų statistiką visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) mutacijas pirmiausia klasifikuoja kaip stebimąsias atmainas. Paaiškėjus, kad yra pavojingesnės ar labiau užkrečiamos, jos perklasifikuojamos į keliančias susirūpinimą.
C.1.2. išsivystė iš C.1. atmainos, dominavusios PAR pirmosios koronaviruso bangos metu 2020 m. viduryje.
Tyrimą paskelbė PAR mokslo institucijos, įskaitant Kvazulu-Natalio mokslinių tyrimų inovacijų ir sekvenavimo platformą „Krisp“ bei Nacionalinį užkrečiamųjų ligų institutą.
Taip pat PAR mokslininkai 2020 m. aptiko beta variantą, tačiau pažymėjo, kad pažangūs šalies gebėjimai sekvenuoti viruso genomus reiškia, jog PAR nustatomos naujos atmainos galėjo atsirasti kitose šalyse.
