Tiesa, tyrimas rodo, kad jie dažniau miršta iki 40 m. nei eiliniai žmonės.
Australas statistikas Adrianas Barnettas ištyrė, kada mirė 1 046 muzikantai, kurių albumai Jungtinėje Karalystėje buvo pirmoje vietoje nuo 1956 iki 2007 m.
Per šį laikotarpį mirė 71 (7 proc.) muzikantas.
Nebuvo daugiau mirčių sulaukus 27 m., tačiau mirusių trečiame ir ketvirtame dešimtmetyje atlikėjų buvo 2-3 kartus daugiau nei tokio amžiaus mirusių eilinių žmonių Britanijoje.
A. Barnetto teigimu, mitas apie muzikantams pavojingą 27 m. amžiaus ribą sukurtas remiantis atsitiktinumais.
„Pastebėjome, kad aštuntą dešimtmetį ir devinto dešimtmečio pradžioje mirė nemažai į trečią ir ketvirtą dešimtį įžengusių muzikantų. Šis faktas apstulbino, nes devinto dešimtmečio pabaigoje tokio amžiaus mirusiųjų apskritai nebuvo. Skirtumas galėjo atsirasti dėl pagerėjusio gydymo nuo heroino perdozavimo arba pasikeitimų muzikos scenoje – aštuntą dešimtmetį dominavo sunkusis rokas, o devintą dešimtmetį – popmuzika.“
Į tyrimą pateko tik trys 27 m. mirę muzikantai, nes kiti tokio amžiaus atlikėjai mirė kitu laikotarpiu.
Tyrimas aprašytas žurnale „British Medical Journal“.
A. Barnettas apibendrino, kad muzikantai dažniau miršta įžengę į trečią ir į ketvirtą dešimtį, ir paragino tarptautiniu mastu imtis priemonių, kad jie kuo ilgiau darbuotųsi ir gyventų, nes „jų indėlis į visuomenės gyvenimo kokybę yra didžiulis“.