„Zumwalt“ klasės eskadrinis minininkas – tai didžiausias nuo XX a. šeštojo dešimtmečio amerikiečių turėtas antvandeninis karinis laivas su anksčiau dar neišmėgintu korpuso modeliu, naujomis energijos gamybos sistemomis ir ginklų technologija, kuri dar nebuvo panaudota moderniuose kariniuose laivuose.
183 metrų ilgio laivas aprūpintas 80 raketų paleidimo vamzdžiais, dviem masyviais 155 mm ginklais, galinčiais paleisti valdomus sviedinius į 129 kilometrų atstumu nutolusius taikinius, ir pora 30 mm savigynai skirtų ginklų, rašo „The „Daily Beast“.
Teoriškai šis laivas gali būti naudojamas ore, jūroje, po vandeniu ar sausumoje esantiems taikiniams sunaikinti. Ateityje šiame laive taip pat ketinama sumontuoti ultramodernius lazerius ir elektromagnetines bėgines patrankas. Be to, ant taip vadinamojo DDG-1000 laivo gali tūpti du sraigtasparniai arba sraigtasparnis ir trys radijo bangomis valdomi lėktuvai.
Žinoma, visa tai kainuoja tikrai daug: dviejų pirmųjų laivų kaina siekia 4,2 mlrd. JAV dolerių (11,04 mlrd. litų) už vieną, o trečiojo kaina siekia 3,5 mlrd. JAV dolerių (8,28 mlrd. litų). Dėl aukštos DDG-1000 laivų kainos ir daugybės su technologijomis susijusių abejonių statomi tik trys tokio tipo laivai, taip pat ketinama įsigyti patobulintą senesnės „Arleigh Burke“ klasės minininko versiją.
Bene daugiausiai abejonių kelia potencialus naujųjų laivų Achilo kulnas – lyg apverstas atrodantis laivo korpusas. Specialistams kyla abejonių dėl laivo stabilumo – nerimaujama, ar bangai į laivo korpusą atsimušus netinkamu kampu jis neapsivers.
„Šią klausimą Karinis jūrų laivynas sprendžia labai rimtai“, - patikino su laivo korpuso modeliu susipažinęs specialistas.
JAV karinis jūrų laivynas atsisako duoti interviu ir vengia tiesiogiai komentuoti su naujaisiais laivais susijusius klausimus. Vis dėlto iš balandžio mėn. paviešintų skaidrių matyti, kad laivo korpuso stabilumo klausimai dar nėra iki galo išspręsti.
JAV karinės jūrų pajėgos neseniai patobulino laivo manevravimo ir stabilumo parametrus JAV Merilando valstijoje esančioje Cerderock bazėje, kur buvo atliekami su laivo korpuso modeliu susiję tyrimai.
Priežasčių nerimauti tikrai yra. 2007 m. 9-osiose Vokietijos Hamburgo Tarptautinėse laivo stabilumo pratybose išsiaiškinta, kad ši kampuota laivo korpuso forma itin nestabili, kai laivas patiria smūgį iš galo.
Vis dėlto nuo tada, kai buvo paskelbta ši ataskaita, atlikta nemažai patobulinimų. Tyrimuose numatytas laivo svoris – 9690 tonų, tačiau „Zumwalt“ svoris siekia 15 500 tonų.
„Laivo supimo bangavimo metu rodiklių gerėjimas tiesiogiai proporcingas laivo svoriui, o kadangi DDG-1000 daug didesnis, tai pagerins rezultatus, – patikino laivų statybos specialistas. – Tikiuosi, kad dėl patobulintos laivo formos ir per tyrimus ir analizes gautų žinių, korpuso forma bus modifikuota, o laivo supimo bangavimo metu rodikliai bus pagerinti.“
Bet kuriuo atveju JAV karinis jūrų laivynas sparčiais žingsniais ruošiasi DDG-1000 nuleidimui ant vandens. Praėjusio mėnesio pabaigoje pradėjus analogų neturinčios integruotos energijos tiekimo sistemos bandymus, JAV Karinis jūrų laivynas aktyvavo milžiniškus „Rolls-Royce“ MT-30 ir RR450 dujų turbininius variklius. Šie energijos tiekimo sistemos varikliai nėra tiesiogiai sujungti su propeleriu, o užveda elektros variklį.
Skirtingai nei įprastiniame laive, kur turbininiai varikliai tiesiogiai sujungti su propeleriais, „Zumwalt“ tipo eskadriniame minininke panaudota visiškai nauja koncepcija: varikliai suka generatorius, kurių bendras pajėgumas siekia apie 80 megavatų, aprūpinančių laivo elektros įrangą.
Ši elektros energija panaudojama laivo propeleriams sukti, pasitelkiant pažangius indukcinius variklius, kuriuos suka elektromagnetai. Šių variklių galingumas pakankamas masyviam laivui judėti apie 55,5 km/val. greičiu.
Galbūt tai neatrodo labai įspūdingai, tačiau variklių panaudojimas elektros energijos generavimui, o ne tiesioginiam laivo varymui suteikia galimybę panaudoti ateities ginklus, pavyzdžiui, lazerius ir bėgines patrankas, primenančias mokslinės fantastikos filmus.
Vis dėlto šis laivas negali apsiginti nuo balistinių raketų atakos. Tai viena iš priežasčių, kodėl Karinių jūrų laivynas teikia pirmenybę senesniam „Burke“ klasės laivo korpuso modeliui. Šiame laive sumontuoto radaro AN/SPY-3 dažniai nesuteikia galimybės vykdyti tokio pobūdžio misijų.
Šis faktas yra tikrai reikšmingas dėl didėjančio balistinių raketų pavojaus vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje, kur Kinija dislokuoja būtent tokius ginklus. Taigi dėl kylančių pavojų pokyčių ir didžiulės kainos, šios programos lemtis aiški, todėl dienos šviesą išvys tik trys šio tipo laivai.