W. Schauble per ilgą savo politinę karjerą buvo kelių sričių ministras, CDU vadovas, frakcijos pirmininkas ir Bundestago prezidentas. Niekas parlamentui nėra priklausęs ilgiau nei jis.
W. Schauble gimė 1942 m. rugsėjo 18 d. Freiburge. Jis studijavo teisę, tačiau anksti įsitraukė į politiką. W. Schauble 1965-aisiais įstojo į CDU ir 1972 m. pirmą kartą pateko į Bundestagą, kuriam be pertraukų priklausė iki mirties.
Su W. Schaubles pavarde susiję ištisi Vokietijos politikos dešimtmečiai. Vadovaujant kancleriui Helmutui Kohliui, jis pradžioje buvo federalinės kanceliarijos vadovas ir ministras ypatingiems pavedimams, o nuo 1989 iki 1991 m. ėjo vidaus reikalų ministro pareigas.
Po to, kai į jį 1990 m. spalį pasikėsino nestabilios psichikos vyras, W. Schäublė sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje, tačiau jo politinė karjera tęsėsi. Nuo 1991 iki 2000 m. jis vadovavo CDU/CSU frakcija parlamente. Šiam blokui 1998-aisiais praradus valdžią, W. Schauble tapo CDU pirmininku. Angela Merkel tada buvo išrinkta generaline sekretore.
Kilus CDU aukų skandalui, W. Schauble 2000-ųjų vasarį pasitraukė iš CDU lyderio pareigų, vadovavimą partijai perėmė A. Merkel. 2005 m. ji paskyrė politiką vidaus reikalų ministru, o po ketverių metų – finansų ministru. Šias pareigas jis ėjo dvi kadencijas – jam pavyko pasiekti „juodąjį nulį, t. y. federalinį biudžetą be naujų skolų.
Po 2017 m. Bundestago rinkimų W. Schauble Bundestago prezidento poste pakeitė Norbertą Lammertą. Tai antras aukščiausias postas šalyje. Aukščiausių valstybės pareigų – Federalinio prezidento – jis nėra užėmęs.
Po CDU/CSU 2021 m. palaimėtų Bundestago rinkimų W. Schauble pasitraukė iš vadovaujančių pareigų ir nuo tada buvo paprastas deputatas.
Politikas su žmona Ingeborg, kurią vedė 1969 m., užaugino keturis vaikus.
