E.McCarthy laikomas demokratų prezidento Lyndono Johnsono, tvirtai gynusio JAV karo veiksmus Indokinijos konflikte, valdymo pabaigos iniciatoriumi.
1968 metais jis, nepaisydamas partijos hierarchijos, ryžosi susirungti su L.Johnsonu pirminiuose partijos rinkimuose Niu Hempšire ir netikėtai surinko 42 proc. balsų, o L.Johnsonas - 49 proc.
Šie pirminiai rinkimai aiškiai parodė, kaip susiskaldžiusi Vietnamo karo klausimu buvo Demokratų partija, ir kaip L.Johnsono autoritetą smarkiai lėmė šis karas.
Tai suvokęs tuometinis prezidentas 1968 metų kovą pasitraukė iš tolimesnės politinės kovos ir nebesiekė būti perrinktas.
Dramatiška rinkimų kampanija, per kurią buvo nužudytas kitas demokratų kandidatas Robertas Kennedy, baigėsi tuo, kad galų gale buvo iškeltas viceprezidentas Hubertas Humphrey, nuosaikus politikas be aiškiai apibrėžtos pozicijos karo atžvilgiu, ir jis pralaimėjo rinkimus respublikonui Richardui Nixonui.
Toks E.McCarthy'io įsiveržimas į prezidentinę politiką prisidėjo prie to, kad JAV pasitraukimas iš Vietnamo taptų svarbiausiu šalies politinės darbotvarkės klausimu ir išliktų toks iki pat konflikto pabaigos.
Žinodamas apie vis stiprėjančias antikarines nuotaikas šalyje, tuometinis prezidentas respublikonas Richardas Nixonas 1973 metais pagaliau nutarė užbaigti JAV karinę intervenciją.
Senato demokratų mažumos lyderis Harry Reidas pavadino E.McCarthy "svarbiu ir gerbiamu balsu" šalyje.
Gimęs 1916 metų kovo 29 dieną E.McCarthy atstovavo Minesotos valstijai JAV Senate 1959-1971 metais ir buvo įtakingo Užsienio ryšių komiteto narys.