Kaip rašo „Reuters“, M. Savola tai pareiškė dalyvaudamas Briuselyje vykstančiame NATO šalių gynybos ministrų susitikime.
„Suomijai, Švedijai ir pačiai NATO būtų geriau, jei mes įstotume kaip įmanoma greičiau, – kalbėjo ministras. – Taip būtų geriau atliekant planavimą. Mes labai glaudžiai bendradarbiaujame su Švedija, kuri yra mūsų artimiausia partnerė.“
M. Savola tokį komentarą išsakė po to, kai antradienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tame pačiame susitikime pareiškė manantis, kad svarbiausia yra ne tai, jog Suomija ir Švedija į Aljansą būtų priimtos kartu. Pasak jo, esmingiausi yra sprendimai dėl kuo greitesnio šių šalių tapimo NATO narėmis.
Bet kokiems sprendimams dėl Aljanso plėtros būtinas visų 30 valstybių narių pritarimas. Švedijos ir Suomijos stojimo protokolų iki šiol neratifikavo tik Turkija ir Vengrija. Ankara iškėlė virtinę sąlygų ir, be kita ko, pareikalavo, kad Helsinkis ir Stokholmas sugriežtintų savo poziciją Kurdistano darbininkų partijos (PKK) atžvilgiu. Turkija, taip pat Europos Sąjunga (ES) šią partiją laiko teroristine grupuote.
