Tačiau Vokietijos kanclerė perspėja, kad, nepaisant ekonominės galybės, jos šalis viena su pabėgėlių antplūdžiu nesusidoros. Anksčiau Berlynas yra perspėjęs, kad gali tekti rengti balsavimą dėl kvotų, ir jį Vidurio Europa pralaimėtų.
Vidurio Europos šalims iki šiol pavyko priešintis migrantų srautams – Vengrija nuo jų atsitvėrė siena, kuri jau baigta prie Serbijos ir baigiama Kroatijos pasienyje. Tai sukėlė daugybę naujų politinių konfliktų tarp Europos Sąjungai priklausančių regiono šalių, daugybę naujų kliūčių migrantams ir daugybę įtampos židinių.
Rumunija pastatė dvi stovyklas ir sekmadienį surengė mokymus, kaip padėti pabėgėliams, nors jų nesulaukia, nes nepriklauso Šengeno erdvei ir yra atskirta Dunojaus, jos kaimynės laikosi kur kas griežtesnės pozicijos. Rumunijai pareiškus, kad sienos atsiduoda autizmu ir yra nepriimtinos, Vengrija atkirto, kad tūkstantį metų gynė Europą nuo atvykėlių ir toliau gins.
Kol tūkstančiai migrantų plūsta per Balkanus, Vengrijos, Čekijos, Slovakijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai Prahoje pirmadienį vėl susitiks su Liuksemburgo diplomatijos vadovu ir turėtų pakartoti, kad nepritars privalomomis kvotoms skirstant pabėgėlius. Pirmininkaujantis Europos Sąjungos ministrų posėdžiams Liuksemburgas ieško sprendimo prieš antradienio vidaus reikalų ministrų susitikimą ir trečiadienio Europos vadovų tarybą.
Lenkijos ministras sako, kad reikia žiūrėti jautriau, o ne primesti kvotas, remiantis statistika.
„Mūsų nuomone, šalys turėtų pačios nuspręsti, kiek pabėgėlių norėtų priimti. Kvotų įvedimas neatitinka europietiško stiliaus, jis nesusijęs su tikruoju solidarumu. Europos Sąjungos narės labai skirtingos: Švedija, Vokietija ar Austrija turi daug patirties priimant pabėgėlius, o Lenkija ir kitos Vyšehrado šalys, taip pat Baltijos šalys tokios patirties neturi“, – teigia Lenkijos užsienio reikalų ministras Grzegorz Schetyna.
Bet Vokietijos užsienio reikalų ministras, neseniai susitikęs su visais pirmadienio Prahos derybų dalyviais, prieš kelias dienas perspėjo, kad, jei Vidurio Europa ir toliau priešgyniaus, gali tekti klausimą spręsti balsavimu ir įveikti pasipriešinimą kitų šalių daugumos balsais. Vidaus reikalų srityje tokie sprendimai jau kelerius metus privalomi vykdyti visoms bendrijos narėms.
Kanclerė Angela Merkel, ilgai raginusi savo šalį ir visą žemyną parodyti humanizmą, keičia toną. Sekmadienį ji dar griežčiau perspėjo, kad ekonominių migrantų nepriims, o ir pabėgėlių naštos viena nesugebės nešti, kad ir kokia stipri būtų jos ekonomika.
F. Hollande'as jokia Europos šalis „negali būti atleista“ nuo pabėgėlių priėmimo
Jokia Europos šalis negali išvengti pareigos priimti pabėgėlių, kurie turi teisę į prieglobstį, sekmadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, netylant ginčams, kaip reikėtų spręsti teisingo migrantų, dideliu srautu plūstančio į Europą, paskirstymo problemą.
Paskirstymas „turi apimti visas Europos šalis – nei viena negali būti atleista, arba mes ilgiau nebepriklausysime tai pačiai sąjungai, sukurtai remiantis į vertybes ir principus“, – pažymėjo F.Hollande'as per vizitą Maroke.
Savo pastabas jis išsakė prieš trečiadienį vyksiantį ES nepaprastąjį viršūnių susitikimą, kuriame bus sprendžiamas ginčus keliantis klausimas dėl 120 tūkst. pabėgėlių paskirstymo Bendrijos narėse.
F.Hollande'as per spaudos konferenciją Tanžere sakė, jog nurodė savo vidaus reikalų ministrui Bernard'ui Cazeneuve'ui ginti planą dėl privalomų pabėgėlių priėmimo kvotų, kai jis antradienį, visų 28 Bendrijos lyderių susitikimo išvakarėse, susitiks su savo kolegomis.
„Užtikrinsime, kad šis mechanizmas yra efektyvus nepriklausomai nuo jo sąlygų, kad įsipareigojimai vykdomi ir kad ne visuomet pabėgėlius priima tos pačios šalys“, - sakė Prancūzijos vadovas.
Kai kurios Rytų ir Vidurio Europos šalys, ypač Vengrija, Lenkija, Čekija ir Slovakija, atsisako priimti migrantus pagal nacionalines kvotas, nustatytas atsižvelgiant į šalių gyventojų skaičių ir ekonomiką.
Pirmadienį numatytos šiuo metu ES pirmininkaujančio Liuksemburgo užsienio reikalų ministro derybos su kolegomis iš Čekijos, Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos, Rumunijos bei Latvijos, kuriose bus mėginama išspręsti nesutarimus tarp kaimynių pabėgėlių priėmimo klausimu.
Iš 26 tūkstančių migrantų tik viena moteris paprašė prieglobsčio Kroatijoje
Iš 26 tūkstančių pabėgėlių, pastarosiomis dienomis atsidūrusių Kroatijoje, „prieglobsčio čia paprašė tik viena moteris su vaikais, visi kiti nori vykti į Vokietiją“. Tai sekmadienį šalies televizijos kanalui HTV pareiškė Kroatijos užsienio ir Europos reikalų ministrė Vesna Pusič.
Pasak jos, ieškodama būdų migrantų krizės problemai spręsti Europos Sąjunga artimiausiomis dienomis surengs kelis susitikimus. Juose bus tariamasi, kaip padėti Turkijai susitvarkyti su pabėgėlių banga, kuri ritasi per visą Europą. Ministrė pabrėžė, jog visos ES šalys šiuo metu daug dėmesio skiria susitarimui su Turkija, iš kur atvyksta dauguma pabėgėlių.
Paklausta, kas bus, jeigu Vengrija visiškai atsitvers nuo Kroatijos, V. Pusič pareiškė mananti, kad migracijos banga nuslūgs, jeigu bus pasirašytas susitarimas su Turkija.
