Taip A. Merkel pavadino teisingomis savo pastangas pagal Minsko procesą siekiant išspręsti konfliktą Donbase.
„Aš pritariu tiems diplomatiniams bandymams [susitarti]. Mano dideliam apgailestavimui, buvo nemažai tų, kurie nebuvo taip suinteresuoti“, – sakė ji.
A. Merkel patikino, kad ir ji dabar „labai susirūpinusi“ dėl Ukrainos.
„Aš bandžiau užkirsti kelią šiai situacijai tuo. <..> Tai, kad tai nepavyko, nėra įrodymas, kad šis bandymas buvo klaidingas“, – sakė buvusi kanclerė.
Komentuodama Vokietijos vidaus darbotvarkės realijas, A. Merkel apgailestavo, kad dėl karo Ukrainoje klimato apsaugos klausimai „atsidūrė antrame plane“.
Vokietija buvo viena iš pagrindinių vadinamojo Minsko proceso, kuriuo diplomatinėmis priemonėmis turėjo būti išspręstas Rusijos ir Ukrainos konfliktas, dalyvių. A. Merkel taip pat ilgą laiką buvo Normandijos formato – Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovų derybų grupės, kuri nustatė Minsko proceso kryptį – narė.
Tuo pat metu A. Merkel buvo viena iš pagrindinių aktyvesnio ekonominio bendradarbiavimo su Rusija po 2014 m. šalininkių, įskaitant „Nord Stream 2“ statybą. Vėliau Vokietijos spauda šį sprendimą pavadino didžiausia pastarųjų metų Vokietijos gėda.
