Kai Khadijai buvo dešimt metų, ji maldavo savo mamos, kad ją apipjaustytų. „Visoms mano draugėms tai jau buvo padaryta ir aš nenorėjau būti vienintelė keistuolė“, - maldavo Khadija.
„Mano mama niekada neaiškino, kodėl nuolat kartoja „ne“, tačiau kai man tai buvo atlikta, supratau, kodėl ji tam prieštaravo“, - toliau prisimena mergina. Jai buvo vienuolika ir ji tebegyveno karo nuniokotame Somalyje, kai mama galiausiai nusileido ir Khadijai buvo atliktas genitalijų apipjaustymas.
Skamba siaubingai, bet jai padėjo būtent karas. „Kai mergaitė apipjaustoma, ji susiuvama ir viskas atveriama tik jos vestuvių dieną, - pasakoja mergina. - Man dar nebuvo blogiausia, kadangi paskui surišamos abi kojos, kad tai padėtų sugyti žaizdoms ir suaugti audiniams. Aš turėjau būti pasiruošusi pasinaudoti kojomis, kadangi dėl karo mums teko bėgti“. Nors Khadijai buvo padaryta „ne tokia invazinė“ apipjaustymo versija, jai teko patirti nepakeliamą skausmą.
Norėdama apsaugoti savo tapatybę, mergina pasivadino išgalvotu vardu. Khadija pasakoja apie traumuojančią patirtį, kurios metu jos motina jai glostė plaukus: „Faridad“ (gera mergaitė), pasakė senyva moteris, stovinti su sulaužytu skustuvo peiliuku rankose. Ji pasilenkė prie manęs, o tada staiga prasiveržė baisus skausmas. Jaučiausi taip, lyg man gyvai būtų diriama oda, nepajėgiau net kvėpuoti. Deginantis skausmas privertė šaukti iš visos gerklės, mano kojos susilenkė, tad dvi moterys jas sugriebė dar stipriau. Dauguma iniciacijas atliekančių moterų nėra labai išsilavinusios, tad kartais viskas baigiasi perpjauta vena, todėl mergaitė mirtinai nukraujuoja“.
Nors dabar Khadija pašiurpsta vien nuo minties apie tai, kas jai ir jos draugėms buvo padaryta, ji tikėjo, kad mergaitės privalo tai įveikti, kad galėtų prisijungti prie „apipjaustytųjų klubo“.
Savo nuomonę apie moterų genitalijų apipjaustymą mergina pakeitė tuomet, kai prieš dvejus metus pabėgo iš Somalio ir paprašė prieglobsčio Jungtinėje Karalystėje. Ji atvyko kartu su savo teta ir abi jas Vidaus reikalų ministerija nusiuntė į Jorkšyrą. Joms teikiama parama, kol bus nuspręsta dėl prieglobsčio suteikimo.
Khadija pradėjo lankyti mokyklą ir manė, kad Jungtinėje Karalystėje, kaip ir Somalyje, mergaičių apipjaustymas yra norma. Tačiau kai paklausė vienos savo draugės ir ši atsakė nieko nesuprantančiu žvilgsniu, Khadija pradėjo suvokti, kad ne tik kad nė viena jos draugė nebuvo apipjaustyta, bet dauguma jos amžiaus mergaičių net nežino, jog toks dalykas egzistuoja.
„Somalyje prieštarauti moterų apipjaustymui – tabu, tačiau kai aš atvykau į Angliją, ėmiau suvokti, kad ta tradicija, kurios mes tvirtai laikomės, nėra tas kelias, kuriuo žmogus turėtų eiti“, - samprotauja septyniolikmetė.
Praėjusį mėnesį Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja vieningai priėmė rezoliuciją, draudžiančią moterų genitalijų apipjaustymą. Tai aktualu nuo 100 iki 140 milijonų moterų ir merginų visame pasaulyje. Manoma, kad kasmet tai gresia maždaug trims milijonams, o kasdien šią kankinančią procedūrą patiria 8 tūkstančiai mergaičių.
Moterų genitalijų apipjaustymas yra paplitęs 28 Afrikos šalyse, taip pat Jemene, Irake, Malaizijoje, Indonezijoje ir tarp tam tikrų etninių grupių Pietų Amerikoje. Imigrantų bendruomenėse gyvenančioms mergaitėms taip pat gresia apipjaustymas.
Dauguma jų nenori kalbėti apie tokį asmenišką dalyką. O štai Khadija, atlikdama mokyklos užduotį turėjo pasidomėti iš Somalio kilusiomis įkvepiančiomis asmenybėmis ir taip išgirdo apie supermodelį Waris Dirie, kuri nepailsdama kovoja prieš moterų apipjaustymą ir parašė tarptautiniu bestseleriu tapusią knygą apie pačios patirtą apipjaustymą. Pagal šią knygą buvo pastatytas filmas, pavadintas „Dykumų gėlė“ („Desert Flower“). „Waris Dirie įkvėpė mane kalbėti savo mokykloje apie moterų genitalijų apipjaustymą. Svajoju ją susitikti“, - prisipažįsta Khadija.