Kai kūdikis jau buvo parengtas kraujo perpylimo procedūrai, jo močiutė užsiminė, kad jis atrodo kaip „mėlynieji Fugate’ai iš Neramiosios įlankos“. Giminaičiai teigė, kad šio berniuko prosenelė Luna Fugate turėjo mėlyną odą. Pasak jų, ji buvo „pati mėlyniausia moteris, kurią yra tekę matyti“.

Anot keistos istorijos, kurioje genetika susipina su geografija, visa šeima iš atokaus Apalačių regiono turėjo mėlyno atspalvio odą. Jų giminės linija buvo pradėta prieš šešias kartas, kai vienas prancūzų našlaitis Martinas Fugate`as, turėjęs retą geną, lemiantį mėlyną odos spalvą, atvyko į Rytų Kentukį ir vedė moterį, kuri taip pat turėjo tokį patį geną.

Šiandien gydytojai retai susiduria su šios rūšies kraujotakos sutrikimu, nes kalnų žmonės išsisklaidė ir minėtos giminės genetika tapo kur kas įvairesnė.

Tačiau Fugate’ų giminės istorija vis dar laikoma langu į paslaptingą sutrikimą, kurį šiuolaikinė genetika jau išsprendė. Ypač daug šioje srityje nuveikė daktaras Madisonas Caweinas III, Kentukio universiteto Leksingtono medicinos klinikos hematologas.

M. Caweinas mirė 1985 metais, tačiau jo šeimos kraujo mėginiai leido geriau suprasti recesyvinį sutrikimą, kuris pasireiškia tik tuomet, jei abu tėvai turi genus su tokiais pačiais defektais.

Išsamiausia studija „Blue People of Troublesome Creek“ („Mėlynieji žmonės iš Neramiosios įlankos“) pasirodė 1982 metais. Jos autorė Cathy Trost iš Indijanos universiteto Benjy odą apibūdino kaip „beveik violetinę“.

Visi Fugate’ų palikuonys turėjo genetinį sutrikimą, vadinamą methemoglobinemija. Jis plito per recesyvinį geną ir santuokas su savo giminaičiais.

„Tai neįtikėtina istorija, - sakė hematologas Ayalewas Tefferi iš Minesotos Majo klinikos. – Ji taip pat parodo tašką, kuriame liga susikerta su visuomene, ir yra dezinformacijos bei stigmatizacijos pavyzdys“.

Methemoglobinemija yra kraujo sistemos sutrikimas, kai organizmas gamina milžinišką kiekį methemoglobino – tam tikrą hemoglobino formą. Hemoglobinas perneša į kūno audinius deguonį, be kurio širdis, smegenys ir raumenys žūtų.

Methemoglobinemijos atveju hemoglobinui trukdoma pernešti deguonį ir perduoti jį organizmo audiniams. Dėl deguonies trūkumo tokių pacientų lūpos atrodo violetinės, oda įgauna mėlyną atspalvį, o kraujas atrodo tarsi šokolado spalvos.

„Šiandien beveik niekada neišvysite mėlynaodžio žmogaus, - sakė A. Tefferi. – Tai sutrikimas, apie kurį žinoma tik iš medicinos vadovėlių. Jis toks retas, kad net nėra įtraukiamas į hematologijos egzaminų programą“.

Šis sutrikimas yra paveldimas, kaip ir įvyko Fugate’ų giminės atveju. Tačiau jį gali sukelti ir tam tikri vaistai bei chemikalai, pavyzdžiui, tokie anestetikai kaip benzokainas ir ksilokainas.
Kartais žmogus gali pamėlynuoti ir nuo kancerogeninio benzeno bei nitritų, kurie dedami į mėsą, taip pat nuo tokių rūšių antibiotikų kaip dapsonas ir chlorokinas.