Laboratorija „Vektor“ yra pavaldi Rusijos vartotojų teisių tarnybai „Rospotrebnadzor“. Šią vakciną Sveikatos apsaugos ministerija užregistravo dar spalį, ji jau aktyviai gaminama, nors iki šiol visi viešai skelbiami duomenys apie ją apsiribojo tik pranešimais „Rospotrebnadzor“ puslapyje, dviem patentais ir keletu interviu su vakcinos gamintojais.

Žurnale paskelbti tyrimo rezultatai patvirtino vakcinos „EpiVacCorona“ saugumą ir veiksmingumą, teigia „Rospotrebnadzor“.
Tačiau, kaip rašo „Meduza“, straipsnyje gausu keistenybių. Be to, šis straipsnis, priešingai nei tikėjosi ir anksčiau tvirtino pati Rusijos vartotojų teisių tarnyba, pasirodė ne tokiuose žurnaluose kaip „The Lancet“ ar „The New England Journal of Medicine“, o menkai žinomame rusiškame leidinyje.

Straipsnyje pirmą kartą pateikiami duomenys tiek apie bendruosius, tiek apie neutralizuojančius antikūnus. Tačiau, tarkime, buvo pasitelktas ne specialus pačios Rusijos vartotojų teisių tarnybos rekomenduotas antikūnų testas (nepriklausomų laboratorijų testai, sprendžiant iš mėgėjiškų tyrimų, paprasčiausiai neparodo jų gamybos), o du kiti testai, iš kurių apie vieną apskritai nieko nėra žinoma.

Be to, straipsnyje aprašomas vakciną, o ne placebą gavusio savanorio susirgimo koronavirusu atvejis. Susirgimas buvo užfiksuotas 47 dieną po vakcinacijos. Tai, žinoma, nieko nepasako apie vakcinos efektyvumą, tačiau tyrimas yra mažos apimties, todėl tai išties atkreipia dėmesį, rašo „Meduza“.

Tad straipsnis iš esmės skiriasi nuo panašių publikacijų apie „Sputnik V“ ir visas kitas vakcinas nuo koronaviruso. Straipsnyje taip pat pastebėta ir akivaizdžių spausdinimo apsirikimų.

Tarkime, schemoje vietoje gavusių placebą grupės pateikiamos dvi vakcinuotųjų grupės, o aprašant antikūnų tyrimų metodus staiga iš kažkur atsiranda „imunizuotų gyvūnų“ (o ne žmonių) serumas.

Kaip nurodo papildomi duomenys apie straipsnį, rankraštį redakcija gavo kovo 4 d. ir recenzuotas jis buvo labai greitai – kovo 17 d., greičiau nei per dvi savaites.

Šis straipsnis pasirodė paskelbus atvirą vakcinacijos dalyvių laišką, kuriame grupė aktyvistų, paskiepytų vykdant klinikinį tyrimą, prašo Sveikatos apsaugos ministerijos atlikti nuo „Rospotrebnadzor“ nepriklausomą tyrimą.

Kaip primena newsru.com, kovo pabaigoje savanorių, dalyvavusių trečiajame „Vektor“ centro klinikinių tyrimų etape, grupė kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Michailą Murašką ir išreiškė susirūpinimą dėl preparato efektyvumo.

Kreipimosi autoriai priėjo prie išvados, kad tik 70 proc. šia vakcina paskiepytų savanorių susidarė COVID-19 antikūnų. Tyrimo rezultatai parodė, jog vakcinuotųjų serume nėra virusą neutralizuojančių antikūnų.

Vakcinos Rusijoje vertinamos itin skeptiškai. Pavyzdžiui, neseniai atlikta apklausa parodė, jog pasiskiepyti nori mažiau nei trečdalis žmonių, o beveik du trečdaliai sako manantys, jog koronavirusas yra žmogaus sukurtas biologinis ginklas.

Rusija yra viena iš labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusių šalių. Čia nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta daugiau kaip 4,5 mln. užsikrėtimo atvejų. Oficialūs duomenys taip pat rodo, kad šalyje užregistruota daugiau kaip 200 tūkst. su koronavirusu susijusių mirčių.

Pasitikėjimo rusiškomis vakcinomis nepridėjo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiteisinimai, kodėl jis nesiskiepijo prieš kameras.

Jis pareiškė nusprendęs, jog svarbiau, anot jo, yra „pats vakcinacijos faktas“.

„Na negi mes turime beždžioniauti? Ar būtina daryti taip, kaip daro kažkas ir kažkur? Na, greičiausiai ne“, – pareiškė jis interviu televizijos kanalo „Rossiya 1“ laidai „Maskva. Kremlius.Putinas“, paklaustas, kodėl nusprendė nedemonstruoti skiepijimo proceso žiniasklaidoje.

Prezidento nuomone, suklastoti skiepą tokiu aukštu lygmeniu yra visiškai nesunku.

„Galima parodyti tą injekciją, o iš tiesų suleisti fiziologinį tirpalą, nežinau, bet ką, kefyrą, kokias nors apelsinų sultis. Na tiesiog... aš juokauju, žinoma, na, tiesiog vitaminus“, – pareiškė V. Putinas.

„Na, tai, mano nuomone, yra nerimta. O rimta yra tai, kad tai [vakcinacija] yra iš tiesų reikiamas dalykas, net būtinas, mano nuomone. Jeigu žmogus nori jaustis užtikrintai, nenori sirgti ir turėti sunkių pasekmių po ligos, geriau, žinoma, yra pasiskiepyti“, – pažymėjo jis.

V. Putinas pabrėžė, jog prieš skiepijantis geriausia iš anksto pasitarti su gydytoju, ypač tuo atveju, jeigu yra lėtinių ligų. Pasak prezidento, jam prieš suleidžiant skiepą buvo pamatuota temperatūra.

Jis patikino, esą visos trys Rusijos vakcinos nuo koronaviruso yra veiksmingos, patikimos ir saugios.

Rusijos valstybės vadovas taip pat pareiškė, jog tai, kokia vakcina jam buvo suleista, žino tik jį gydantis gydytojas.

„[Tai buvo] Viena iš mūsų trijų vakcinų. Prašiau kolegų nekalbėti apie tai, o šiaip aš jiems nesakau, jie net nežino“, – pareiškė jis ir pridūrė: „Žino tik mano gydytojas, kuris suleido man tą skiepą.“

68 metų V. Putinui pirmoji vakcinos dozė buvo suleista praėjusį antradienį.

Vakcinavimo kampaniją Rusija pradėjo gruodžio pradžioje, tačiau abiem vakcinos dozėmis iki šiol buvo paskiepyti tik maždaug 4 mln. iš 144 mln. šalies gyventojų, o dar 2 mln. žmonių buvo suleista pirmoji vakcinos dozė.

Šiuo metu Rusija bando aktyviai „Sputnik V“ vakciną įsiūlyti Europos Sąjungai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (104)