Bekraščiai laukai lygumoje tarp Misūrio ir Misisipės upių – apie retai apgyvendintą, kaimietišką Ajovą, kur gyventojų tiek, kiek Lietuvoje, išgirsite nedažnai, bet jos vardas linksniuojamas kas ketverius metus. Jau daugiau kaip keturis dešimtmečius ji pirmoji iš valstijų leidžia abiejų partijų rėmėjams rinktis iš galimų pretendentų į prezidentus, ir padaryti tai senoviniu būdu – žmonėms buriantis į kaukusus.
„Mėgstame sakyti, kad Ajovos kaukusai nėra pirmieji, nes jie svarbūs. Jie svarbūs, nes yra pirmieji“, – tvirtina Drake`o universiteto politikos mokslų profesorė Jennifer Glover Konfrst.
Kas yra kaukusai, nežino net daugelis amerikiečių, todėl šiomis dienomis studentai rengė mokymus. Respublikonų kaukusai panašesni į įprastus rinkimus – pirmadienį septintą vakaro, beprasidedant pūgai, partijos rėmėjai, tikriausiai apie 120 tūkst., suvažiuos į maždaug 900 vietų, kiekvieno iš pretendentų rėmėjai turės pusvalandį įtikinti kitus ir tada bus balsuojama. Kandidatą partija skelbs liepą per suvažiavimą, balsavus visoms valstijoms.
Demokratai išsaugojo senesnį ir sudėtingesnį procesą. Maždaug tūkstantyje valstijos vietų – nuo bibliotekų iki jodinėjimo centrų – susirinkę apie 150–200 tūkst. partijos rėmėjų po diskusijų išsiskirstys į grupes skirtinguose kambario kampuose už skirtingus kandidatus. Mažiausiai paramos gausiančių kandidatų rėmėjai turės prisijungti prie didesnių grupių. Todėl daug lems paskutinės minutės įtikinėjimas – sėkmė nebūtinai tiksliai atspindės valstijos nuomonę, o veikiau įtikinėtojų atkaklumą.
„Stojate už kandidatą, kuriuo tikite. Jei jis gyvybingas, galite su juo pasilikti. Jei ne, galite pereiti pas kitą kandidatą. Todėl dažnai Ajovoje girdite: na, jei negaliu būti pirmuoju jūsų pasirinkimu, gal galėčiau būti antruoju?“, – sako Polko grafystės auditorius Jamie`is Fitzgerladas.
Kitą savaitę balsuos Naujasis Hampšyras, o po to ir kitos valstijos. Kadangi Ajova pirmoji, ji sulaukia milžiniško dėmesio, pasirodymas joje gali arba kandidatus iškelti, arba paskandinti. Daugelis jau metus važinėja po miestelius, tokius mažus, kad net Ajovos gyventojai jų nežino, beldžiasi į rinkėjų duris ir agituoja. Anksčiau tokios pastangos labiausiai atsipirko demokratams Jimmy`iui Carteriui ir Barakui Obamai – pergalė Ajovoje abiems, mažai žinomiems, atvėrė kelią į Baltuosius rūmus.
Tiesa, tarp respublikonų trejus pastaruosius rinkimus Ajovos laimėtojas partijos kandidatu netapo, bet šiemet partijoje 12 pretendentų, o sena taisyklė sako – iš Ajovos tėra bilietai trims.
„Ajovos poveikis pirminiams rinkimams – „išravėti žaidėjus“, kurie, ko gero, per silpni eiti tolyn, kurie neturi deramos organizacijos. Ji susiaurina lauką“, – aiškina J. Glover Konfrst.
„Nors Donaldas Trumpas Ajovoje neabejotinas favoritas, tarp respublikonų aršiausia kova vyksta dėl sidabro ir bronzos – tarp dviejų kubietiškos kilmės senatorių Tedo Cruzo ir Marco Rubio, kurie mėgina parodyti, kad tik jie, patraukdami centristinius rinkėjus, gali laimėti nacionalinius rinkimus.
Demokratų partijoje irgi netikėtumas – aiškią favoritę Hillary Clinton beveik pasivijo socialistinių pažiūrų Berney`is Sandersas, prieš tris dešimtmečius medaus mėnesiui pasirinkęs sovietinį Jaroslavlį.
Kai Ameriką kaip niekada anksčiau apėmęs nusivylimas dėl politikos ir nepasitenkinimas tuo, kaip yra dabar – paralyžiumi Vašingtone, Volstrito turtėjimu ir politinių dinastijų galia, rinkimai virsta susidūrimu tarp tradicinių kandidatų, turinčių pinigų, patirties ir elito paramą, ir pašalinių, kurie nepatyrimą politikoje pateikia kaip pranašumą ir energijos semiasi iš rinkėjų pykčio. Kurie kandidatai labiau priimtini, Ajovos rinkėjai gauna šansą parodyti pirmieji.