Makedonijos gyventojų atsisakymas pritarti savo šalies pavadinimo pakeitimui iš pirmo žvilgsnio atrodo tik vietinės svarbos reikalas. Tačiau sekmadienio referendumo rezultatas suvokiamas kaip svarbi Vladimiro Putino pergalė, ES ir NATO nesėkmė ir dar vienas trikdantis Rusijos gebėjimo ir noro daryti įtaką Vakarų valstybėse vykstantiems demokratiniams procesams pavyzdys.
Vakarų pareigūnai dar prieš balsavimą perspėjo, kad Maskva mėgina nuslopinti rinkėjų aktyvumą referendume tam, jog jo rezultatai negaliotų. Daugiau nei 90 procentų dalyvavusių referendume pavadinimo pakeitimui pritarė.
Tačiau rinkėjų aktyvumas siekė maždaug 36 procentus, o tam, kad referendumas būtų pripažintas įvykusiu, prie balsadėžių turi ateiti mažiausiai pusė rinkėjų. Makedonijos premjeras Zoranas Zajevas sekmadienį žadėjo neapleisti pavadinimo keitimo klausimo ir surengti balsavimą parlamente, tačiau susidūrė su nepalenkiamu nacionalistų pasipriešinimu.
Išaugęs nestabilumas ir susiskaldymas puikiai atitinka Rusijos veikslų planą, teigia Vakarų analitikai. Jei būtų įvykęs, šis referendumas būtų išsprendęs ginčą su Graikija, Makedonijai užkirtusį kelią į ES ir NATO. Kaip ir kitur Vakarų Balkanuose, ypač Serbijoje, Kosove ir Juodkalnijoje, Maskva yra pasirengusi sukliudyti tolesnei Vakarų įtakos plėtrai.
Tyrinėjantiems 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus Rusijos metodai Makedonijoje atrodo labai pažįstami. Teigiama, kad buvo panaudota viskas: dezinformacijos kampanijos ir melagingos naujienos, kibernetiniai karai ir įsilaužimai, netikros „Facebook“ bei „Twitter“ paskyros ir slapti mokėjimai grynaisiais, šiuolaikiniu komunistinio laikotarpio raudonojo aukso atitikmeniu.
Rusija kišimąsi į referendumą neigia. Tačiau Vakarų diplomatai praėjusį mėnesį paskelbė, kad „Facebook“ per dieną pasirodydavo po 40 naujų įrašų, raginančių boikotuoti referendumą. Įrašuose buvo klausiama: „Ar ketinate leisti albanams pakeisti jūsų šalies pavadinimą?“. Tai buvo akivaizdus bandymas kurstyti įtampą tarp Makedonijos slavų daugumos ir etninės šalies albanų mažumos.
Vieno Skopje įvykusio incidento metu pavadinimo keitimui prieštaraujantys futbolo sirgaliai susipešė su policija. Vėliau sulaukta prisipažinimo, kad šešėlinės figūros jiems sumokėjo už problemų kėlimą. Socialiniuose tinkluose plito nuotrauka, kurioje užfiksuotas sumuštas populiarios dainininkės veidas. Buvo melagingai tvirtinama, jog ją sumušė policija.
Z. Zaevas vienu metu teigė sulaukęs daugybės pranešimų apie tai, kad „Rusijos motyvams prijaučiantis“ graikų verslininkas dešiniosioms nacionalistinėms grupuotėms sumokėjo daugiau nei 18 tūkstančių eurų už smurto išpuolius. Jo teiginius palaikė JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas, vizito Skopje metu pareiškęs, kad „nėra abejonių, jog jie (Rusija) pervedė pinigus ir vykdo platesnes įtakos kampanijas.
J. Mattiso bandymas sustiprinti balsavimą už pavadinimo pakeitimą, paremtas aštuonių milijonų JAV dolerių (6,9 milijonų eurų) dydžio Jungtinių Valstijų kongreso finansavimu, buvo dar papildytas Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo ir Europos Sąjungos užsienio politikos vadovės Federicos Mogherini apsilankymais. Kaip pranešama, prie finansavimo prisidėjo ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerija.
Visų šių pastangų tikslas – užtikrinti makedonus, kad jų ateities saugumą ir gerovę patikimiausiai garantuos glaudesnė integracija su Vakarais. Tačiau Maskva juos pergudravo, išleido dar daugiau pinigų ir apgavo.
J. Mattisas įvykius Makedonijoje susiejo su ankstesniu Rusijos kišimusi į balsavimus JAV, Jungtinėje Karalystėje ir kitose Europos valstybėse. „Mes nenorime, kad Rusija Makedonijoje darytų tą patį, ką ji bandė daryti daugelyje kitų šalių“, – sakė J. Mattisas. Panašią nuomonę išreiškė ir J. Stoltenbergas: „Mes matėme, kaip daugelį metų Rusija mėgina įsikišti į šiame regione vykstančius demokratinius procesus“.
Rusijos kišimasis išsiplėtė iki Šiaurės Graikijos, iš kurios liepą buvo išsiųsti keturi diplomatai – jie Salonikuose bandė skleisti antimakedoniškas nuotaikas. 2016-aisiais Maskva buvo apkaltinta bandymu sukelti perversmą Juodkalnijoje ir užkirsti jai kelią tapti NATO nare.
Kaip ir kitur Europoje, Makedonijoje Rusijos įtakos kampanija išnaudojo ir papildė dešiniųjų nacionalistinių populistų istorijas, paremtas identiteto, rasės ir ES dominavimo grėsmės idėjomis. Lieka neaišku, ar Maskvos veiksmai prisidėjo prie jų įtakos.
Paradoksalu tai, jog, pasak naujausios apklausos, didžioji dauguma makedonų pritaria narystei ES ir NATO, nepriklausomai nuo to, kaip jų šalis vadinama. Ši perspektyva, bent kol kas, nutolo. Besitęsiančiose visą Europą apimančiose varžybose dėl galios ir įtakos įvartį ir vėl įmušė Rusija.