Šių drastiškų priemonių Ispanijos centrinė vyriausybė nusprendė imtis reaguodama po anksčiau penktadienį įvykusio Katalonijos parlamento balsavimo, per kurį buvo išreikštas palaikymas regiono nepriklausomybei.
Po nepaprastojo kabineto posėdžio, per kurį buvo aptarta, kokių priemonių reikia imtis, kad būtų sustabdytas maištingojo regiono vienašališkas atsiskyrimas, M. Rajoy pareiškė oficialiai pašalinantis iš pareigų Katalonijos separatistų lyderį Carlesą Puigdemont'ą ir jo vyriausybę, taip pat inicijuojantis kitas priemones „normaliai padėčiai atkurti“.
„Mes, ispanai, išgyvename liūdną dieną, kai sveiko proto stygius triumfavo prieš įstatymą ir sugriovė demokratiją Katalonijoje“, – premjeras sakė kreipdamasi į tautą per televiziją.
Ši padėtis yra „draskanti širdį, liūdna ir kelianti sielvartą“, pridūrė M. Rajoy.
Be to, vyriausybė nutarė atleisti Katalonijos regioninės policijos (Mossos d'Esquadra) direktorių ir uždaryti katalonų vyriausybės atstovybes Madride ir pasaulyje, išskyrus vieną Briuselyje veikiantį biurą.
„Šie žingsniai yra pirmieji, kurių imamės, kad tiems, kas iki šiol vadovavo Katalonijos vyriausybei, užkirstume kelią toliau eskaluoti nepaklusnumą“, – pažymėjo M. Rajoy.
Regiono lyderių atstatydinimas tikriausiai sulauks įnirtingo pasipriešinimo Katalonijoje, kur tūkstančiai žmonių išėjo į gatves švęsti nepriklausomybės paskelbimo.
Anksčiau penktadienį Ispanijos Senatas suteikė centrinei vyriausybei mandatą nušalinti turtingo pusiau autonominio regiono vyriausybę ir suvaržyti Katalonijos parlamento galias.
Šis sprendimas buvo priimtas po balsavimo 135 vietų Katalonijos parlamente, per kurį 70 balsų prieš 10 buvo nubalsuota paskelbti „Katalonijos Respubliką, nepriklausomą ir suverenią valstybę“.
Katalonijos parlamentas penktadienį balsavo už rezoliuciją, skelbiančią regiono nepriklausomybę nuo Ispanijos. Parlamentarai pritarė siūlymui įkurti naują, nuo Ispanijos nepriklausomą Katalonijos Respubliką. Opozicija šį balsavimą boikotavo. Tūkstančiai nepriklausomybės šalininkų Barselonoje džiaugsmingai sutiko šią žinią.
Spalio 1 d. Katalonijoje įvyko referendumas dėl regiono nepriklausomybės. Jame dalyvavo 2,28 milijono iš 5,31 milijono katalonų, turinčių teisę balsuoti. Daugiau kaip 90 procentų balsavusiųjų buvo už Katalonijos nepriklausomybę. Madridas laiko šį referendumą neteisėtu ir atsisako pripažinti jo rezultatus.
The moment the Catalan parliament votes to declare independence from Spain https://t.co/SsFrYwEEtk pic.twitter.com/MFAr93UDau
— BBC Breaking News (@BBCBreaking) October 27, 2017
Katalonijoje penktadienį keli tūkstančiai protestuotojų susirinko prie regiono parlamento.
Šalia parko, kuriame yra parlamento pastatas, susirinkę demonstrantai mojavo mėlynos, geltonos ir raudonos spalvų Katalonijos separatistų vėliavomis ir skandavo „Nepriklausomybė!“ bei „Laisvė!“
Mitinguotojai susirinko čia vildamiesi, kad regiono parlamentas dar šiandien paskelbs Katalonijos nepriklausomybę.
People celebrate the independence declaration in Catalonia pic.twitter.com/68oNbPJxYl
— Catalan News (@catalannews) October 27, 2017
„Esu čia, nes šiandien užgims Katalonijos Respublika“, – sakė prie parlamento atėjęs 68 metų Jordi Soleras.
Pasak jo, šiandien yra „paskutinė proga paskelbti nepriklausomybę“.
J. Soleras pažymėjo, kad Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as siūlė Madridui sėsti prie derybų stalo, „tačiau šis griebėsi represijų, todėl kito pasirinkimo nėra“.
C. Puigdemont'as ketvirtadienį atmetė galimybę regione organizuoti pirmalaikius rinkimus, kurie galbūt būtų padėję sušvelninti rimčiausią politinę krizę Ispanijoje per kelis dešimtmečius.
Ispanijos premjeras Mariano Rajoy savo ruožtu penktadienį paprašė Senato leisti nušalinti C. Puigdemont'ą ir jo vyriausybę, kad būtų užkirstas kelias regionui atsiskirti nuo šalies.
Madridas įvedė tiesioginį valdymą
Ispanijos vyriausybės vadovas Mariano Rajoy žada „atkurti teisėtumą Katalonijoje“.
„Aš raginu visus ispanus laikytis rimties, - parašė premjeras penktadienį savo tviteryje iškart po to, kai Katalonijos parlamentas pritarė rezoliucijai dėl nepriklausomos respublikos paskelbimo. - Teisinė valstybė atkurs teisėtumą Katalonijoje“.
M. Rajoy penktadienio vakarą šaukia skubų ministrų kabineto posėdį. Tai pranešė laikraštis „La Vanguardia“.
Leidinio duomenimis, posėdis prasidės 19 valandą vietos laiku (20 valandą Lietuvos laiku). Ispanijos premjeras priėmė šį sprendimą po to, kai Katalonijos parlamentas pritarė rezoliucijai dėl nepriklausomos respublikos paskelbimo.
Penktadienį Ispanijos Senatas (parlamento aukštieji rūmai) pritarė vyriausybės pasiūlytoms priemonėms Katalonijos krizei sureguliuoti. Per balsavimą jas parėmė absoliuti senatorių dauguma.
Vyriausybė siūlė pagal anksčiau niekada netaikytą Ispanijos konstitucijos 155-ąjį straipsnį įvesti Katalonijoje tiesioginį valdymą.
Tuo tarpu, Ispanijos vyriausiasis prokuroras paskelbė sieksiantis kaltinimų pateikimo visiems, atsakingiems už balsavimą, po kurio buvo nuspręsta dėl Katalonijos nepriklausomybės. Prokuroro atstovas spaudai pranešė, jog šiuo metu svarstoma, ar kaltinimai turėtų būti pateikiami tik Katalonijos vyriausybės vadovams, įskaitant prezidentą Carlesą Puigdemontą bei viceprezidentą Oriolą Junquerasą. Kita prokuroro paskelbtą galimybė - pateikti kaltinimus ir Parlamento atstovams bei teisininkams.
Europos Sąjungos prezidentas Donaldas Tuskas pareiškė, kad bendrija palaikys Ispaniją. „Europos Sąjungoje niekas nepasikeitė, Ispanija išlieka mūsų vienintelė pašnekovė. Tikiuosi, kad Ispanijos vyriausybė pasirinks argumentų jėgą, o ne jėgos argumentą“, – po balsavimo Katalonijoje socialiniame tinkle „Twitter“ rašė D. Tuskas.
„Jungtinės Amerikos Valstijos džiaugiasi gerais santykiais ir ilgalaike partneryste su mūsų NATO partnere Ispanija, – pranešime spaudai sakė ir JAV Valstybės departamento atstovė spaudai Heather Nauert“.
„Katalonija yra neatsiejama Ispanijos dalis ir JAV remia Ispanijos vyriausybės siekį imtis konstitucinių priemonių, kurios padės užtikrinti stiprią ir vieningą Ispaniją.“
Ji taip pat sakė, kad abi NATO sąjungininkės „artimai bendradarbiauja ir siekia ištobulinti mūsų bendro saugumo ir ekonominius prioritetus“.
Jos pareiškimas rodo aiškų Amerikos nusiteikimą prieš Katalonijos atsiskyrimą nuo Ispanijos ir nepriklausomos respublikos įkūrimą.
Savo nuomonę dėl Katalonijos nepriklausomybės išreiškė ir Vokietija, nepalaikanti atsiskyrimo.
Vokietija nepripažįsta Katalonijos vienašališkai paskelbtos nepriklausomybės, pareiškė penktadienį vyriausybės atstovas, ragindamas abi puses imtis dialogo.
„Federalinė (Vokietijos) vyriausybė nepripažįsta tokio nepriklausomybės deklaravimo“, – parašė tviteryje vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas.
„Ispanijos suverenumas ir teritorinis vientisumas yra ir visuomet bus neliečiamas“, – pridūrė jis.
„Viliamės, kad visi suinteresuotieji pasinaudos visomis prieinamomis dialogo ir deeskalavimo galimybėmis“, – pažymėjo.
Politinė krizė staiga eskalavosi, Katalonijos Asamblėjai balsavus už nepriklausomybės deklaraciją, o Madridui pasiryžus „atkurti teisėtumą“ ir neleisti tam regionui atsiskirti.
St. Seiberto pastabos atitinka Europos Vadovų Tarybos pirmininko D. Tusko požiūrį; pastarasis ragino laikytis rimties ir Madridą vadino Bendrijos „vieninteliu pašnekovu“.
ES ir jos narės tvirtai palaikė Madridą, kai priešpriešą eskalavo spalio 1 dieną Katalonijoje surengtas referendumas dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos.
St. Seibertas dar sakė, kad Vokietijos vyriausybė „susirūpinusi“ stebi naujausius įvykius.
Britanija taip pat „nepripažįsta ir nepripažins“ vienašališko Katalonijos regioninio parlamento nepriklausomybės paskelbimo, pranešime penktadienį sakė šalies premjerės Teresa May atstovas spaudai.
„Nepriklausomybės paskelbimas pagrįstas balsavimu, kuris Ispanijos teismo buvo pavadintas neteisėtu. Mes norime matyti, kad yra laikomasi teisinės valstybės įstatymų, gerbiama Ispanijos konstitucija ir išlaikytas Ispanijos teritorinis vientisumas“, – sakė atstovas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė visiškai remia Ispanijos ministrą pirmininką Mariano Rajoy ir jo pastangas Katalonijoje užtikrinti įstatymų viršenybę, Madridui ruošiantis maištaujančiame regioje įvesti tiesioginį valdymą.
„Pripažįstu tik vieną partnerį Ispanijoje – tai premjeras M. Rajoy. Ispanijoje galioja įstatymų viršenybė ir konstitucijos numatytos taisyklės. Jis siekia užtikrinti, kad visa tai būtų gerbiama, ir aš jį visiškai remiu“, – žurnalistams sakė E. Macronas, viešintis Prancūzijos Gvianoje, jo šalies užjūrio teritorijoje.
J. C. Junckeris baiminasi naujų skilimų ES
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris penktadienį perspėjo, kad 28 nares turinčioje Europos Sąjungoje „gali atsirasti daugiau įskilimų“, Katalonijos regioninei vyriausybei paskelbus nepriklausomybę nuo Ispanijos.
„ES nereikia daugiau įtrūkimų, įskilimų“, – žurnalistams sakė J.-C. Junckeris, viešintis Prancūzijos Gvianoje.
Savo pasisakymu Europos Komisijos pirmininkas netiesiogiai parėmė Ispanijos vyriausybė Madride.
„Neturėtume įsitraukti į vidinį Ispanijos konfliktą, tačiau nenorėčiau, kad Europos Sąjunga ateityje turėtų 95 valstybes nares“, – sakė pirmininkas perspėdamas apie tai, kad ši krizė gali paskatinti kitus separatistinius judėjimus.