O štai promaskvietiškas Krymo vadovas Sergejus Aksionovas jau paskubėjo paskelbti, kad su džiaugsmu lauks A. Lukašenkos pusiasalyje. Jis pareiškė esąs įsitikinęs, kad Kryme tarptautinės bendruomenės nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas „jausis kaip namuose“. Birželio pradžioje vykusiame susitikime dėl bendradarbiavimo su Rusija A. Lukašenka pažadėjo, kad šalys spręs skrydžių į aneksuotą Krymą atvėrimo klausimą.
Europos Sąjunga birželio pabaigoje oficialiai įvedė sankcijų svarbiems Baltarusijos ekonomikos sektoriams, didindama spaudimą autoritarinio prezidento A. Lukašenkos režimui po civilinio lainerio priverstinio nutupdymo Minske.
Naujasis sankcijų paketas numato priemones, varžančias Baltarusijos galimybes eksportuoti kalio trąšas, naftos produktus ir tabako gaminius, sakoma Bendrijos pranešime. Šios ekonominės sankcijos yra plačiausio masto kada nors Baltarusijai taikytos poveikio priemonės.
Apie tai, ar susiklosčiusioje situacijoje A. Lukašenka gali ryžtis vykti vizito į Krymą ir ką tai reikštų, kalbėtasi „Krym Realii“ eteryje.
Televizijos kanalo „Belsat“ žurnalistas ir politikos apžvalgininkas iš Baltarusijos Igoris Iljašas išsakė nuomonę, kad A. Lukašenka tikrai gali priimti V. Putino kvietimą atvykti į Krymą.
„Anksčiau Krymo klausimu A. Lukašenka laikėsi dviprasmiškos pozicijos: viena vertus, Baltarusija Jungtinių Tautų lygmeniu visiškai palaikė Rusijos poziciją. Kita vertus, Baltarusija pasiliko sau laisvų interpretacijų teisę – nevadino Krymo „nuo seno Rusijai priklausiusia žeme“ ir panašiai. Kitaip tariant, pasilikta tam tikra manevrų laisvė, siekiant perduoti žinutę Vakarams: neva mes nesiekiame savo politika visiškai pritarti Kremliui, nors ir esame sąjungininkai, tačiau užsienio politikos atžvilgiu išliekame nepriklausomi.
Dabar Baltarusijos santykiai su Vakarais yra tokie prasti, kokie dar niekada nebuvo, A. Lukašenka nusiteikęs konflikto eskalacijai, tad prasmės išlaikyti šią manevro laisvę nebelieka. Neutrali pozicija Krymo ir Donbaso atžvilgiu privalumų nebeteikia, todėl, mano galva, A. Lukašenka labai priartėjo prie to, kad gali priimti Rusijos prezidento pasiūlymą. Toks jo atsakas Kremliui būtų svarbus ženklas“, – aiškina I. Iljašas.
Jis pažymi, kad A. Lukašenkos apsilankymas Kryme suteiktų jam galimybę sulaukti tiesioginės finansinės pagalbos iš Maskvos, o ne vien pažadų pagelbėti ištikus Vakarų sankcijoms.
I. Iljašo teigimu, savo ruožtu Krymo siekius derėtų vertinti ne bandymo legitimizuoti Krymo aneksiją požiūriu, o būtent Minsko ir Maskvos tarpusavio santykių atžvilgiu.
V. Putinui šiuo gestu – asmeniniu A. Lukašenkos vizitu Kryme – dabar svarbu demonstratyviai priversti jį paklusti, parodyti, kad šis yra visiškai nuo jo priklausomas. Juk apsilankęs pusiasalyje A. Lukašenka iš esmės panaikins visą savo 2014–2020 metais brėžtą užsienio politikos liniją, kuri buvo paremta demagogija ir neutralumo žaidimu.
Vakarams jis taps Kremliaus marionete – tai bus galingas smūgis A. Lukašenkos įvaizdžiui. Todėl A. Lukašenka stengsis sprendimą dėl vizito atidėlioti, bet dabartinėje situacijoje jam neliks pasirinkimo, jei Maskva ims daryti spaudimą. Dar vienas svarbus elementas yra veiksmai priešinantis Ukrainai, su kuria Baltarusijos santykiai pastaruoju metu smarkiai suprastėjo.
Baltarusijos ekonomistas Siarhejus Chaly pažymi, kad, nepaisant santykinio Vakarų taikomų sankcijų Baltarusijai švelnumo, bendras šių sankcijų poveikis šiais ir kitais metais ekonomikai turėtų būti pražūtingas.
Pasak ekonomisto, Vakarų sankcijos kol kas gan švelnios: jos nesiekia „režimo piniginių“ – žmonių, kuriuos A. Lukašenka paskyrė prižiūrėti atskiras ekonomikos sritis. Atskiriems sektoriams taikomos sankcijos iš esmės pradės veikti tik kitąmet, kitaip tariant, bus vykdomos esamos sutartys.
Esmė ta, kad kol kas niekas nenori traukti stipriausių kortų, mat norima pasirengti tam atvejui, jei represijos Baltarusijoje dar labiau sustiprėtų. Finansiniame sektoriuje užsidaro vienas iš paskutinių Vakarų finansavimo kanalų – sindikatų Baltarusijos bankams teikiamos paskolos. Todėl bendras šių apribojimų poveikis nulems, kad visas ekonominis augimas iš žemos praėjusių metų bazės šiais metais pavirs recesija. Kitais metais numatomas apčiuopiamas BVP nuosmukis.
S. Chaly mano, kad daugelio ekspertų būgštavimai dėl to, jog sankcijomis Europos Sąjunga A. Lukašenkai nepaliks kitos išeities ir privers smarkiau integruotis į Rusiją, yra gerokai pavėluoti.
„Toks naratyvas – neva nesielkite taip su mumis, nes stumiate į Maskvos glėbį, – jau labai senas. Jį aktyviai propagavo Baltarusijos užsienio reikalų ministerija, o dabar tą patį ėmė kalbėti ir užsienio ekspertai. Būtina suvokti štai ką: labai sunku būtų dar labiau nustumti A. Lukašenką ir šalį į Kremliaus pusę, nes jis jau daugelį metų ten yra, o dabar vyksta derybos dėl paskutinių sąjunginių dokumentų. Juk dar ir be jokių sankcijų iš karto po pavogtų rinkimų A. Lukašenka prašyti pagalbos pirmiausia nuskubėjo pas V. Putiną. Tad niekur jo stumti jau nebereikia. Kalbant apie Krymo pripažinimą Rusijai, išreikštą oficialiu vizitu, – dabar tai nėra tiek svarbu. Man regis, netgi pačiai Rusijai dabar tai jau nebėra labai reikalinga, tačiau 2014 m. buvo išties būtina. Nuo to laiko ypatingas spaudimas A. Lukašenkai ir nebuvo daromas – būtent todėl, kad svarbiausias metas jau praėjo. Gali būti, kad V. Putinas dabar apskritai tokiu būdu šaiposi iš A. Lukašenkos“, – kalbėjo ekonomistas.
S. Chaly daro išvadą, kad A. Lukašenka Rusijos kvietimo atvykti į Krymą visgi nepriims.
Užsienio politikos tarybos „Ukrainos prizmė“ programos „Rusijos ir Baltarusijos studijos“ direktorius Maksimas Khilko numato galutinį abiejų šalių susijungimą.
Jo teigimu, be Rusijos paramos A. Lukašenka nepajėgtų išlaikyti valdžios Baltarusijoje, tačiau Rusija suteikia tik tiek, kiek būtina, kad šalyje nekiltų gili ekonominė krizė. Per pastaruosius metus A. Lukašenka gavo maždaug pusantro milijardo dolerių, beveik visi šie pinigai sugrįžo į Rusiją: pusė milijardo buvo skirta sumokėti už energijos išteklius iš Rusijos, maždaug milijardas iškeliavo Baltarusijos skoloms Rusijai refinansuoti. Tad kalbama ne apie ekonomikos vystymąsi, o apie banalų išgyvenimą: A. Lukašenkos režimas tarsi palaikomas tam tikroje įstrigusioje padėtyje, jam neleidžiama visiškai subyrėti, kad būtų pasiekiama vis daugiau nuolaidų. Per pastaruosius metus Baltarusija iš esmės visiškai įsiliejo į Rusijos užsienio ir propagandos politiką. Visų integracijos dokumentų pasirašymas bus paskutinis šios integracijos etapas, neabejoja M. Khilko.
Vertindamas vizito į Krymą atvejį, M. Khilko yra tikras, kad A. Lukašenka nenori visiškai sugadinti santykių su Ukraina, atsižvelgdamas į reikšmingą įtaką prekybiniam ir ekonominiam bendradarbiavimui su Baltarusija. Visgi ekspertas neatmeta, kad toks vizitas, Rusijai spaudžiant, gali įvykti.
Tačiau politologas, Ukrainos strateginių tyrimų instituto Karinės politikos departamento analitikas Nikolajus Beleskovas įsitikinęs, kad A. Lukašenkos vizitas į Krymą, turint omenyje tolesnę Baltarusijos ir Rusijos integraciją, yra mažiausia problema.
Kaip aiškina N. Beleskovas, Ukrainos kariuomenė labiausiai nerimauja dėl to, kad Rusija gali pasinaudoti Baltarusija kaip būdu atitraukti dėmesį tuo atveju, jei Maskva nutartų smogti. Tokia perspektyva labai apsunkina Kijevo strateginį planavimą.
„Pastaruoju metu Rusijos ir Baltarusijos pajėgos gana aktyviai vykdė pratybas. Jeigu pastebėsime bet kokius agresyvius, priešiškus Baltarusijos veiksmus, vadinasi, tai bus tik Rusijos sprendimų rezultatas. Dabar matome laipsnišką Baltarusijos subjektiškumo netekimą – šalis yra Rusijos įtakos sferoje. Tačiau, nepaisant to, kad Rusijos pajėgos parengs tam tikrų scenarijų, susijusių su Baltarusija, visgi Rusijos karinė vadovybė neskubės atvirai įtraukti šios šalies, mat tokiu atveju Kremlius rizikuotų sulaukti aštrios ir labai rimtos NATO reakcijos“, – mano N. Beleskovas.
Delfi primena, kad ekonominių sankcijų ES ėmėsi kilus Vakarų šalių pasipiktinimui, kai A. Lukašenka gegužės pabaigoje pasiuntė naikintuvą perimti oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio, skridusio iš Atėnų į Vilnių.
Lėktuvą priverstinai nutupdžius Minske buvo sulaikytas juo skridęs baltarusių opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė – Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega.
Pirmadienį Bendrija paskelbė sankcijas dar 86 asmenims ir subjektams dėl keleivinio lainerio nutupdymo ir Minsko režimo platesnių represijų prieš opoziciją.
Baltarusiją dideli neramumai krėtė kelis mėnesius po rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų. Jų laimėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šalį geležiniu kumščiu valdantis A. Lukašenka, bet opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.
Nuo šios krizės pradžios ES paskelbė iš viso keturis sankcijų Baltarusijos režimui paketus, neskaičiuojant birželio pabaigoje įvestų naujų priemonių. Suvaržymai taikomi iš viso 166 asmenims ir 15 juridinių subjektų.
Birželio pabaigoje sankcijas Minskui taip pat išplėtė JAV, jų pavyzdžiu neilgai trukus pasekė Jungtinė Karalystė ir Kanada.
Be to, ES gegužės mėnesį uždraudė Baltarusijos oro bendrovėms skraidyti į Bendrijos šalis ir paragino savo oro vežėjus nesinaudoti Baltarusijos oro erdve.
Tačiau A. Lukašenka iki šiol atsisako nusileisti Vakarų spaudimui ir net perspėjo, kad dalyje šalies gali būti įvesta karo padėtis, siekiant išvengti ekonomikos nuosmukio dėl sankcijų poveikio.
