Lietuvis nelinkęs dalintis patirtais įspūdžiais
Pats Tomas Romikaitis DELFI teigė nenorintis viešai pasakoti apie patirtus įspūdžius. „Šiuo metu jaučiuosi gerai, reikia tik peršalimo ligas išsigydyti“, - teigė vyras. Paklaustas, ar tikisi gauti kompensaciją už patirtus nuostolius, pašnekovas tikino pats šia linkme nededantis jokių pastangų. „Jei tik kas priklauso pagal bendrą tvarką tokiais atvejais“, - sakė jis.
Anot Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovo Mindaugo Lašo, lietuviui turtinius klausimus spręsti su italų institucijomis ir laivo savininkais padeda Lietuvos ambasada Italijoje.
Lietuvos ambasadorius Italijoje Petras Zapolskas patvirtino, kad antradienio vakarą nukentėjusiam lietuviui buvo išsiųstas elektroninis laiškas apie tai, kokia šiuo metu situacija ir ką jis turi daryti toliau.
„Kadangi tai susiję su privačiais turtiniais dalykais, komentuoti negalime. Beje, situacija buvo labai keista. Mes jo ieškojome dar šeštadienį, vos tik sužinojome apie katastrofą, tačiau italai laivo keleivių sąrašuose jo nerado. Mat laivo keleivio kortelėje, kurias jie visi gavo, jo pavardė – Romikaiti. O Tomas – labai tarptautinis vardas. Italai mūsų klausė, kokios gali būti lietuviškos pavardės, tačiau sakė, kad nėra pavardžių nei su galūne -s, nei su moteriška -e arba -ė. Įrodyti, kad jis lietuvis, italams galėjome tik vakar, kai gavome iš jo visus dokumentus“, - aiškino ambasadorius.
P. Zapolskas stebėjosi, kad vyrui savaitgalį nepavyko susisiekti su ambasada. Ambasados internetiniame tinklalapyje nurodytas ambasados darbo laikas bei visą parą budintys telefonai pasiteirauti ne darbo laiku. Vienas telefonas yra lietuviškas, Užsienio reikalų ministerijos, o kitas – itališkas. Šie telefonai veikia jau apie trejus metus. Tiesa, atsidarius anglišką svetainės versiją, budinčių telefonų rasti nepavyko – nurodyti tik ambasados telefonų numeriai. Gali būti, kad tai ir buvo priežastis, kodėl nukentėjusiam lietuviui padedantys italų tarnybų darbuotojai negalėjo niekam prisiskambinti.
Anot ambasadoriaus, šeštadienį ambasada dirbo ir po pietų, nes vyko lietuviška mokyklėlė. „Mes su konsule netgi buvome pasirengę vykti į įvykio vietą, nes tai juk ne kasdien nutinkantis atvejis ir visai netoli Romos. Tačiau kelis kartus mums patvirtino, kad laive lietuvių nėra. Negi nuvažiavę stovėsime ant kranto? Mes susisiekėme su Italijos užsienių reikalų ministerijos krizių centru, jie mus nukreipė į Piliečių civilinės saugos tarnybą“, - sakė pašnekovas.
Italijos visuomenėje dramatizmo buvo tik iš pradžių
P. Zapolskas teigė neturintis jokių priekaištų italų institucijoms – kai pavyko pagal tikslią lietuvio pavardę surasti jį duomenų bazėje, prasidėjo sklandus bendradarbiavimas.
„Manau, ir kitos šalys dar ne visos savo piliečius susiradusios, nes panašių kuriozų su pavardėmis galėjo būti ir daugiau. Iš įvairių šalių kreipiasi giminės, kurie žinojo, kad šiuo laivu plaukė artimieji, ir turbūt sudaromi galutiniai sąrašai. Italų žiniasklaida nuosekliai aprašinėja visas detales, vakar paskelbė ir kapitono pokalbį su pakrančių apsauga. Pradžioje gal buvo šiek tiek dramatizmo, nes įvykis buvo labai netikėtas – kad taip lygioje vietoje laivas nuskęstų. Jo kaminas nuo kranto stūkso tik už kokių 10-15 metrų.
Taip pat iš pradžių buvo labai nekoordinuoti veiksmai. Ir iki šiol dar nėra aišku, kiek žmonių išgelbėta, kiek neišgelbėta. Be to, bijoma dėl poveikio aplinkai. Ta vieta – labai ypatingas, išskirtinis rajonas, čia netgi kažkokios labai retos žuvys gyvena“, - įspūdžiais dalinosi P. Zapolskas.