Prezidentą Latvijoje skiria parlamentas, tačiau jo paleidimas antros kadencijos siekiančio V. Zatlero kėdės veikiausiai neišgelbės. A. Valionis DELFI teigė, esą tokiu savo sprendimu, latvių politikų manymu, V. Zatleras iš savęs atima net teorinius šansus išlaikyti prezidento postą. Mat referendumas turėtų įvykti maždaug po dviejų mėnesių, tad šalies prezidentą teisėtai tvirtins šios kadencijos parlamentas. Net jeigu referendumas įvyks, o dauguma latvių pasisakys už Seimo paleidimą, parlamento įgaliojimai nutrūks tik dar po dviejų mėnesių – maždaug spalį.
„Prezidento rinkimai kitą savaitę vis tiek įvyks. Seimas iki referendumo gali priimti visus sprendimus, ir jie visi bus teisėti – taip pat ir prezidento rinkimai. Birželio 2 d. – prezidento rinkimai, liepos 7 d. nutrūksta jo įgaliojimai. Referendumas dar nebus įvykęs“, - pabrėžė A. Valionis.
Pakomentavęs situaciją Latvijoje, A. Valionis pridūrė, kad Lietuva procesus Latvijoje tik stebi ir jokios įtakos jiems nedaro.
Seimo paleidimas – labai tikėtinas
A. Valionio žodžiais, latviai prognozuoja, kad referendumas įvyks. Esą taip pat labai tikėtina, kad dauguma jo dalyvių palaikys V. Zatlero siūlymą ir pasisakys už vos septynis mėnesius uždirbusio Latvijos Seimo paleidimą.
„Kaip ir visur, parlamentas Latvijoje yra tarp labiausiai nemėgstamų institucijų. Tai, ko gera, jeigu susirinks – tai ir paleis“, - svarstė diplomatas.
Anot ambasadoriaus, rusų tautybės elektoratas Latvijoje, kaip ir Lietuvos tautinės mažumos, yra labai aktyvus. Esą tai gali atsispindėti tiek referendume, tiek išankstiniuose Seimo rinkimuose, jeigu jie įvyks.
„Daug kas čia taip kalba, - sakė A. Valionis, paklaustas, ar V. Zatlero sprendimas didina tikimybę, kad prorusiškų jėgų įtaka Latvijos valdyme padidės. – Sunku pasakyti, bet labai gali būti. Rygoje daugiau kaip pusė gyventojų yra ne latviai.“
Ambasadoriaus teigimu, latvių politologai neatmeta galimybės, kad daugiau balsų išankstiniuose rinkimuose surinktų ne dabartiniai valdantieji, o opozicinės partijos.
Pašnekovas akcentavo, kad lig šiol latviams pavyko atskirti politinius kivirčus nuo valstybės valdymo, užtikrinti stabilumą. Tačiau kaip bus dabar – nežinia.
Diplomato žodžiais, reakcijos į V. Zatlero sprendimą Latvijoje įvairios, tauta pasidalijusi.
„Vieni keikia V. Zatlerą, kiti – Seimą, treti sako, kad visi blogi“, - sakė A. Valionis.
Pakvipo „perversmo dvasia“
Anot ambasadoriaus, V. Zatleras savo veiksmais įstatymų nepažeidžia, tačiau parlamentui paskelbtas karas, daugelio latvių politikų manymu, skleidžia prastą kvapą.
„Unikalus, manyčiau, atvejis. Bet politikoje viskas būna pirmą kartą. Čia bus precedentas Baltijos šalyse. Deja, gana įdomus. Prezidentas taip pasielgia kelios dienos iki savo rinkimų. Čia kažkokia perversmo dvasia... Viskas konstituciškai, bet (V. Zatlero – DELFI) intencijos kvepia nelabai gražiai“, - Latvijoje tvyrantį nerimą perteikė A. Valionis.
Pasak jo, daugeliui Latvijos politinio elito atstovų į galvą ateina vienintelis įmanomas V. Zatlero elgesio paaiškinimas – politinis kerštas. „Kerštas tiesiog. Daugelio manymu, žmogus pasirodė menkesnis, nei turėtų būti prezidentas“, - konstatavo A. Valionis.
Pakiš koją įpėdiniui?
Beje, ambasadoriaus teigimu, Latvijos konstitucija šioje situacijoje užmina didelę mįslę. Mat jeigu referendumas nepasiseks, pagal konstituciją prezidentas turės netekti įgaliojimų. Tačiau V. Zatleras tuomet, kai vyks referendumas, jau nebebus prezidentu. Tad yra teorinė galimybė, kad dėl žlugusio referendumo bėdų turėtų V. Zatlero įpėdinis – kas jis bebūtų.
„Jeigu referendumas baigiasi blogai prezidentui – tada jis netenka posto. Bet šiuo atveju nebebus to prezidento, kuris priėmė šitą sprendimą. Yra tokių konstitucinių „kabliukų“, kurių šeštadienio vakare negaliu komentuoti, nes pats nežinau“, - sakė A. Valionis.
Pasak jo, šiuo metu dėl šios konstitucinės nuostatos aiškinimo Latvijoje kilo tikras chaosas. Esą inicijuojami ir kreipimaisi į Konstitucinį Teismą dėl būsimojo prezidento likimo.
Kaip jau skelbėmė, V. Zatleras savo sprendimo priežastimi nurodo moralę. Mat Seimas nedavė leidimo atlikti kratą įstatymų leidėjo Ainaro Šlesaro namuose. Tačiau tikruoju motyvu laikoma politinė priešprieša tarp prezidento ir valdančiųjų, kurie nelinkę palaikyti V. Zatlero, siekiančio antros prezidento kadencijos.