Delfi jau skelbė, kad Rusija paskelbė stabdanti savo diplomatinę misiją prie NATO. Tai nutiks nuo lapkričio 1 d., pirmadienį patvirtino Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Tai esą padaryta atsakant į neva nedraugiškus Aljanos veiksmus po to, kai NATO nepageidaujamais paskelbė 8 Rusijos diplomatus, apkaltinus juos šnipinėjimu. Spalio 7 d. Rusija pagrasino atsakysianti į NATO sprendimą išsiųsti aštuonis Rusijos misijos prie Aljanso narius.
Toks atsakas pernelyg nenustebino Aljanso bei jo narių, nors oficialiai Rusija NATO dar net neinformavo, o apie diplomatinės atstovybės darbo stabdymą paskelbė per žiniasklaidą.
Tuo metu atskiros NATO valstybės, ypač Rusijos kaimynystėje esančios, tokios kaip Lietuva, nei džiaugiasi, nei liūdi dėl tokio Rusijos sprendimo: ne paslaptis, kad rusų diplomatų ardomasis darbas Briuselyje dažnai buvo siejamas ne su konstruktyvia veikla, o su šnipinėjimu bei Aljanso skaldymu. Panašios veiklos iš Kremliaus, tik jau kitu lygiu esą galima tikėtis ir toliau.
Lietuva įžvelgia ir pavojų
„Tai yra Rusijos sprendimas, kamuolys yra jos pusėje – kodėl Rusija taip pasielgė, matyt, reikia jos pačios klausti. Mes pasisakėme už bendrų Rusijos ir NATO tarybos posėdžių atnaujinimą, tačiau Rusija nebuvo suinteresuota“, – teigė Lietuvos atstovas prie NATO Deividas Matulionis.
Tiesa, paklaustas apie tai, kokios rizikos gali kilti nutrūkus diplomatiniams ryšiams tarp kol kas žodžiais konfliktuojančių Rusijos ir NATO, ambasadorius nesiryžo spėlioti.
Vis dėlto jis pridūrė, kad dabar Rusija, tikėtina, imsis dar labiau skaldyti Aljansą per dvišalius formatus. Panašiai vertino ir politologas, RES Tyrimų programų vadovas Tomas Janeliūnas.
„Na, tai gal daugiau nei simbolinis gestas, tačiau nebūtinai reiškia ir kažkokį katastrofišką santykių nutraukimą. Rusijos biuras prie NATO buvo įsteigtas ne taip ir seniai – tik 2000 m., kuomet santykiai dar buvo bemaž geriausiame taške. Viena iš biuro funkcijų – užtikrinti informacijos apytaką veikiant NATO-Rusijos Tarybai.
Kadangi pati Taryba jau nuo 2019 nesirenka, realus darbų poreikis irgi sumažėjo iki minimumo. Tad šitas „trenkimas durimis“, žinoma, yra politinio įsižeidimo demonstravimas, bet jis faktiškai nekeičia ir taip jau įšaldytų santykių tarp NATO ir Rusijos“, – pažymėjo ekspertas.
Iš ekspertų, o ir pačių NATO vadovų per pastaruosius metus yra nesyk nuskambėję įspėjimai, jog kontaktų nepalaikymas tarp dviejų branduolinių galių – tiek Rusija, tiek NATO turi savo branduolinius ginklus ir pastaraisiais metais konfliktuoja žodžiu – gali priversti prie apsiskaičiavimų, netyčinės eskalacijos, kai informacijos vakuume gali įvykti įvairūs incidentai. Tai iš dalies pripažino ir T. Janeliūnas.
„Taip, komunikacijos trikdžiai gali vesti prie didesnių klaidų. Tačiau situacija jau nebėra tokia, kaip 1950-1960-aisiais. Nebūtina turėti specialios „raudonosios linijos“ tarp Vašingtono ir Maskvos, nes komunikacijos kanalų yra daug.
NATO taip pat vis dėlto yra tarptautinė organizacija ir ne vienas NATO generalinis sekretorius priima sprendimus (pvz., krizės atvejais).
Tad šiuo atveju diplomatinių ryšių nutraukimas tarp Rusijos ir NATO neturėtų prisidėti prie komunikacijos trikdžių – liks pakankamai dvišalių ryšių tarp branduolinių valstybių“, – ramino T. Janeliūnas.
