Rinkimų atidėjimas yra didelis smūgis tarptautinės bendrijos pastangoms užbaigti dešimtmetį trunkantį chaosą šioje naftos turtingoje Šiaurės Afrikos valstybėje.

Rinkimai turėjo įvykti praėjus kiek daugiau nei metams nuo istorinių paliaubų tarp rytinės ir vakarinės administracijų šioje susiskaldžiusioje šalyje, kur dešimtmetį tęsėsi konfliktas po diktatoriaus Muamaro Kadhafio nuvertimo per sukilimą 2011 metais.

Tačiau pirmiesiems šalies prezidento rinkimams iškilo daugybė kliūčių, įskaitant įnirtingus ginčus dėl jų teisinio pagrindo, kelių kontroversiškų veikėjų kandidatūras, ginkluotų grupių vaidus ir seną priešpriešą tarp šalies rytinio ir vakarinio regionų.

Parlamentas, įsikūręs rytiniame Tobruko mieste, susirinko aptarti Libijos rinkimų komisijos pasiūlymo surengti rinkimus sausio 24 dieną. Pagal pasiūlymą, po prezidento rinkimų vasario 15 dieną įvyktų parlamento rinkimai.

Detalių apie parlamento pirmadienio posėdį kol kas nepaskelbta. Parlamento atstovas Abdullah Blihegas (Abdula Blihegas) sakė, kad įstatymų leidėjai aptars, kaip paremti rinkimų komisijos pastangas surengti balsavimą.

Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus specialioji patarėja Libijos klausimais Stephanie Williams (Stefani Viljams) prašė parlamentarų „skubiai spręsti“ rinkimų komisijos nurodytus iššūkius ir „stumti rinkimų procesą į priekį“.

Kelios dešimtys žmonių protestavo prie parlamento pastato Tobruke ir ragino kuo greičiau surengti rinkimus. Protestuotojai laikė plakatus su tokiais užrašais kaip „Libijos žmonės atmeta rinkimų atidėjimą“.

Visos Libijos rinkimai jau visus metus yra pastangų dėl taikos, kurioms tarpininkauja JT, svarbiausias elementas.

Tarp svarbių iškilusių kliūčių yra seni nesutarimai tarp Libijos rytinio ir vakarinio regionų, taip pat tūkstančiai užsienio kovotojų bei karių, remiančių vieną ar kitą regioną.

Tai, kad rinkimai neįvyko praėjusį penktadienį, pakurstė susirūpinimą, kad Libijoje gali kilti naujos didelės kovos.

Nuo 2011 metų, kai Libijoje per NATO remtą sukilimą buvo nuverstas ir nužudytas M. Kadhafi, šalį drasko smurtas.

Pastaraisiais metais šalį valdė dvi konkuruojančios vyriausybės: karo vado Khalifos Haftaro (Chalifos Haftaro) remiama administracija rytuose ir JT remiama administracija sostinėje Tripolyje vakaruose. Kiekvieną šių vyriausybių remia skirtingos sukarintos grupės ir skirtingos užsienio valstybės.

Pernai spalį konkuruojančios rytinė ir vakarinė administracijos po JT remtų derybų paskelbė paliaubas. Kovą pradėjo dirbti pereinamojo laikotarpio vyriausybė, atsakinga už pasiruošimą rinkimams – trijų narių Prezidentinė taryba ir premjero Abdul Hamido Dbeibah vadovaujamas ministrų kabinetas.

Dar viena po rinkimų atidėjimo iškilusi grėsmė yra politinis vakuumas. Kai kurie įstatymų leidėjai teigia, kad laikinosios vyriausybės mandatas baigėsi gruodžio 24-ąją – dieną, kai turėjo įvykti rinkimai.

Parlamento vidaus reikalų komiteto pirmininkas Sulimanas al Harrari naujienų svetainei „Fawasel“ sakė, jog parlamentas svarstys, ar laikinoji vyriausybė gali toliau valdyti iki įvyks rinkimai.

Tarp savo kandidatūras į prezidentus iškėlusių figūrų yra ir premjeras A. H. Dbeibah.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją