Penktadienį numatytais rinkimais turi baigtis Jungtinių Tautų vadovaujamas taikos procesas po dešimtmetį trukusio konflikto.
Tačiau jį lydi dideli nesutarimai dėl teisinio pagrindo, dėl to, kas gali kandidatuoti, ir dėl teisminių ginčų su žymiais kandidatais.
Pirmadienį 17 kandidatų paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame netiesiogiai pripažino, kad atidėjimas neišvengiamas.
Grupė paragino rinkimų komisiją „atskleisti priežastis, dėl kurių rinkimai neįvyks nustatytą dieną“, ir paragino ją „paskelbti galutinį kandidatų sąrašą“.
Nemažai analitikų prognozavo atidėjimą, tačiau, likus kelioms dienoms iki balsavimo, oficialaus pranešimo apie tai vis dar nėra.
Dešimtmetį, nuo 2011 metų revoliucijos, konfliktų draskomoje Libijoje nuo 2020 metų spalį paskelbtų paliaubų vyravo santykinė ramybė, o JT siekė surengti rinkimus kaip daugialypių taikos pastangų dalį.
Tačiau kelių prieštaringų veikėjų kandidatūros į prezidentus, ginčytinas rinkimų įstatymas ir nesutarimas dėl būsimos vyriausybės galių sukėlė daugybę kliūčių.
Šalies rytų kariuomenės vado Khalifos Haftaro ir nužudyto diktatoriaus Moamerio Kadhafio sūnaus Seifo Al Islamo Kadhafio kandidatūros – abu kaltinami karo nusikaltimais – sukėlė ypatingą konkuruojančių stovyklų pasipriešinimą.
Tuo tarpu šalyje, kurią kontroliuoja dešimtys ginkluotų grupuočių, įskaitant tūkstančius užsienio kovotojų, paliaubos tampa vis trapesnės, perspėja analitikai.
