Nuo penktadienio vakaro tarp ginkluotų grupuočių vyko susišaudymai, per kuriuos buvo apgadintos kelios ligoninės ir kilo gaisrai pastatuose – tai buvo didžiausi susirėmimai Libijos sostinėje nuo svarbių 2020 metų paliaubų.
Tačiau šeštadienio vakarą įsivyravo nerami tyla, pranešė AFP korespondentas.
Kovos prasidėjo po kelis mėnesius augusios įtampos tarp Abdulhamido Dbeibah ir Fathi Bashagha šalininkų, kurių konkuruojančios administracijos kovoja dėl Šiaurės Afrikos šalies, kurioje jau daugiau nei dešimtmetį, nuo 2011 metų sukilimo, tęsiasi smurtas, kontrolės.
A. Dbeibah administracija, įkurta sostinėje pagal Jungtinių Tautų vadovaujamą taikos procesą po paskutinių didelių kovų 2020 metais, iki šiol neleido F. Bashaghai užimti pareigų sostinėje, teigdama, kad kita administracija turėtų būti išrinkta rinkimuose.
F. Bashagha buvo paskirtas Libijos rytuose įsikūrusio parlamento šių metų pradžioje, o jį remia įtakingas rytų karo vadas Khalifa Haftaras, kurio bandymas 2019 metais užimti sostinę jėga virto metus trukusiu pilietiniu karu.
Buvęs vidaus reikalų ministras F. Bashagha iš pradžių atmetė galimybę naudoti smurtą siekiant perimti valdžią Tripolyje, tačiau vėliau užsiminė, kad gali griebtis jėgos.
Libija nugrimzdo į chaosą po to, kai 2011 metais per Vakarų remiamą sukilimą buvo nuverstas ir nužudytas diktatorius Moameras Kadhafis, o nesuskaičiuojamos ginkluotos grupuotės ir užsienio jėgos siekė užpildyti valdžios vakuumą.
Kai kurios ginkluotos grupuotės, laikomos neutraliomis naujausioje krizėje, šį savaitgalį palaikė A. Dbeibahą, kad atremtų antrąjį F. Bashagha bandymą įžengti į sostinę.
