Po keturių balsavimų, iš kurių du buvo pakartotiniai, M. Aounas gavo 83 balsus iš 127 – 36 parlamentarai susilaikė ir dar aštuoni biuleteniai buvo pripažinti negaliojančiais.
Kad būtų išrinktas prezidentu, būtų užtekę 65 parlamentarų palaikymo.
81 metų M. Aounui nepavyko užsitikrinti dviejų trečdalių daugumos palaikymo, kad užsitikrintų pergalę per pirmąjį balsavimą. Antrąjį balsavimą teko kartoti du kartus, kadangi surinktų biuletenių skaičius viršijo 127 balsavusiųjų skaičių.
Tačiau buvusio kariuomenės vado pergalę užtikrino jį palaikę du jo ilgamečiai politiniai varžovai. M. Aouno pergalė nutraukia nuo 2014 metų trukusį politinį vakuumą, kuris prasidėjo pasibaigus jo pirmtako prezidento Michelio Sleimano mandatui.
Itin susiskaldžiusiam parlamentui ilgiau nei dvejus metus nepavyko susitarti dėl kandidato į prezidentus. Prezidento postas Libane priklauso krikščionims maronitams, tačiau jį renka parlamentas.
Netikėtas proveržis įvyko, kai du didžiausi M. Aouno politiniai varžovai – Libano krikščioniškųjų pajėgų partijos lyderis Samiras Geagea ir buvęs premjeras sunitas Saadas Hariri – pareiškė remią jo kandidatūrą.
S. Hariri, kurį M. Aounas turėtų paskirti premjeru, sakė, kad jo parama buvo būtina, siekiant „apginti Libaną, apginti (politinę) sistemą, apginti valstybę, apginti Libano žmones“.
M. Aounas jau seniai buvo laikomas kandidatu į prezidento postą. Jo kandidatūrą visą laiką palaikė įtakingas šiitų judėjimas „Hezbollah“.
Tačiau taip pat įtakingas parlamento pirmininkas Nabih Berri bei jo blokas priešinosi M.Aouno kandidatūrai, ir savo nepasitenkinimo neslėpė.
„Jūsų išrinkimas turėtų būti pradžia, o ne pabaiga“, – pareiškė N. Barri, kai buvo pranešta apie M. Aouno pergalę balsavime.
„Šis parlamentas yra pasiruošęs ištiesti ranką Libanui pakelti. Tegyvuoja prezidentas, tegyvuoja Libanas“, – sakė jis.
M. Aouno šalininkai, apsirengę oranžinės, jo vadovaujamos Laisvojo patriotinio judėjimo partijos, spalvos drabužiais, džiūgavo gatvėse, M. Aounui duodant priesaiką parlamentarų akivaizdoje.
„Prisiekiu didžiajam Dievui gerbti konstituciją ir jos įstatymus, saugoti Libano, jo žmonių ir žemių nepriklausomybę“, – prisiekė jis.