aA
Iki 2004 m. Varšuvos pakto šalys siekė kuo greičiau įstoti į ES. Nuo tol Lenkijos ekonomika išaugo ir suklestėjo. Tačiau ar tik šalis nepradėjo pervertinti savo jėgų? Ko nori lenkai? Kokie yra Lenkijos vyriausybės tikslai? Tokius klausimus „Deutche Welle“ interneto svetainėje kelia Vokietijos visuomeninio transliuotojo korespondentas Berndas Riegertas.
Protestai Lenkijoje
© Reuters / Scanpix

Briuselyje bręsta politinė audra. Europos Komisija ir Lenkija iš esmės nesutaria dėl planuojamos šalies teismų reformos. ES grasina pritaikyti didžiausią sankciją – pradėti teisines procedūras, kurias užbaigus Lenkija galėtų būti išprašyta iš klubo, galinčio užtikrinti tikrą šalies klestėjimą. Tai būtų nesavanoriškas „Pexitas“.

Lenkijos valdžia eilinį kartą reagavo piktai, kaip jau yra įprasta valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos vadovui Jaroslawui Kaczynskiui. Varšuva pamėgo šantažą, rašo „Deutche Welle“ korespondentas. Tačiau politinės krizės Europos Sąjungai dabar tikrai nereikia. Europos Komisija nori būti vertinama kaip teisinės valstybės nuostatų Europoje garantas. Lenkijos vyriausybė, kurią, nepaisant protestų, vis dar remia dauguma rinkėjų, ieško būdų gelbėti savo reputaciją.

Atsižvelgiant į įtampą santykiuose su šalimi kandidate Turkija ir į „Brexit“ sukeltą chaosą, dar neaišku, ar ES valstybės narės turi pakankamai politinės valios pradėti konfrontaciją su Briuselį koneveikiančiais Varšuvos politikais.

Jei būtų inicijuotas Lisabonos sutarties 7 straipsnis, kuriuo Europos Sąjungai suteikiama teisė ginti savo vertybes pritaikant sankcijas nusižengusiai valstybei narei, greitai paaiškėtų, kokia izoliuota yra Lenkija, mano korespondentas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas kol kas teberemia Lenkiją, kaip sąjungininkę kovoje su liberalizmu. Tačiau nacionalistų vienybė yra priklausoma nuo pinigų, todėl tos vienybės greitai neliktų, jei turtingosios ES valstybės narės įgyvendintų savo grasinimus ir imtųsi finansinių priemonių, kurios padėtų į protą atvesti tokias oportunistiškas paramos gavėjas kaip Lenkija ir Vengrija.

Briuselyje niekas negali atsakyti, kodėl Lenkija kelia tokį sąmyšį ir ko jie iš tiesų nori iš Europos Sąjungos. Ne pati Europos Komisija nustatė, kad savo teismų reformomis partija, kuri vadinasi „Teisės ir teisingumo“ partija, iš esmės teisę ir teisingumą pamintų, tvirtina B. Riegertas. Tai buvo Europos Tarybai patariančios Venecijos komisijos nepriklausomi konstituciniai ekspertai, perspėję Lenkijos valdžią, kad ji kelia pavojų teisinei valstybei. Savo ruožtu Lenkija užsakė tyrimą, tačiau jo rezultatus ji atsisakė pripažinti, kai paaiškėjo, kad tyrimo išvados yra nepalankios šalies valdžiai.

Nėra jokios abejonės, kad Lenkijos valdžia klysta, sako B. Riegertas. Tai kodėl taip įnirtingai kovojama su Europos Komisija ir tariamomis blogio jėgomis Briuselyje?

Ar taip reiškiasi Lenkijos politikų nepilnavertiškumo kompleksas? O gal J. Kaczynskis iš tiesų yra įklimpęs konspiracijos teorijose, gedėdamas savo velionio dvynio brolio, buvusio šalies prezidento Lecho Kaczynskio, kuris žuvo per aviakatastrofą 2010 m.? Gal Lenkijos konservatyvieji nacionalistai rinkėjų paramą užsitikrina savo vidaus politika? Kaip žmogus, kuris padėjo nuversti komunistinę diktatūrą, gali taip norėti nutildyti opoziciją ir sutelkti visą valdžią savo rankose? Kokia tikimybė, kad atsiras lenkiškas Trumpas?

Jei ES iš tiesų tokia baisi, kaip tvirtina Lenkijos valdžia, galbūt jai derėtų apsvarstyti „Pexit“ galimybę. Kovo mėnesį Romoje surengtose ES 60-mečio iškilmėse dalyvavusiai Lenkijos ministrei pirmininkei Beatai Szydlo sunkiai sekėsi kalbėti apie bendrą Europos Sąjungos ateitį – ji vis grįždavo prie to, kad reikia kurti geresnę Europą.

Ji nepasakė, kaip galėtų atrodyti tokia „geresnė“ Europa. Jei tai būtų tokia lenkiška Europa, kurioje ribojama demokratija bei laisvė ir nepaisoma valdžių padalijimo principo, atsakymas turi būti labai aiškus: „ne, ačiū“. Tik ne tai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pranckietis mano, kad Seimo nariai turėtų atostogauti kaip mokytojai (63)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis yra įsitikinęs, kad parlamentarų atostogos trukme...

Grįžus namo vilnietis negalėjo pastatyti automobilio: aikštelę savivaldybė atidavė kaimynams (16)

Įsivaizduokite, grįžtate automobiliu namo, įvažiuojate į automobilių stovėjimo aikštelę ir...

„Rytas“ ginasi nuo mįslingomis aplinkybėmis klube dirbančio ispano skundų (38)

Vilniaus „Ryto“ ekipoje nebepageidaujamas, bet sutartį tebeturintis Alberto Blanco iškasė...

Pasiskolino pinigų, bet bankas neleido jais naudotis (160)

Pinigų pasiskolinęs lietuvis vieną dieną smarkiai nustebo negalėdamas prisijungti prie savo banko...

Darbo skelbimas sukėlė painiavą: tai pačiai vietai – trys pavadinimai (1)

Internete jau beveik mėnesį kabo darbo skelbimas: kompanija X siūlo „galimybę semtis patirties...

Mokytojų algos vėl bus keičiamos: nauji pataisymai bus parengti per dvi savaites (108)

Švietimo ir mokslo ministerijoje ketvirtadienį posėdžiavusi darbo grupė sutarė per dvi savaites...

Aštrios kritikos strėlės dėl verslo liudijimų: kitais metais į šešėlį gali patraukti daugiau žmonių (85)

Vienas iš valdžios prioritetų – sumažinti šešėlį ir daugiau pinigų taip pritraukti į...

Per Vyriausybės valandą – Skvernelio ir Landsbergio konfliktas: kas turėtų atsiprašyti? (960)

Į konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio raginimą premjerui atsiprašyti protestuojančių...

Padaužos ir moksliukai – kuo būti geriau? (5)

„Netrankyk šaukštu per stalą“, – jau dešimtą kartą kartoji, o dvimetis sau toliau daužo....

Atsisakė etatinio darbo ir tapo laisvai samdoma: po mėnesio laukė nemaloni žinia (3)

Darbas pagal projektinio darbo sutartis, freelancinimas , praktika, produktyvus darbas kur nori ir...