„Apsiribojimas sankcijomis nepasiūlius tokios perspektyvos gali dar labiau įstumti Baltarusiją į Rusijos įtakos zoną. Baltarusiai turi turėti galimybę pasirinkti savo plėtros kelią, ir mūsų vaidmuo – pasiūlyti jiems tą pasirinkimą“, - sakė Lenkijos diplomatas.
„ES taip pat neturėtų apsiriboti bendru pareiškimu, kas, žinoma, irgi būtina, bet svarbu duoti baltarusiams šį tą daugiau“, - pridūrė P. Jablonskis.
„Turi būti pateiktas konkretus tokio bendradarbiavimo su Europa pasiūlymas, nes tai vienintelis būdas paskatinti baltarusius ir gal net patį Aliaksandrą Lukašenką, kad jis sėstų prie derybų stalo ir pradėtų kalbėtis su visuomene. Kad ir opozicija, ir jis žinotų, jog Baltarusija turi kitą alternatyvą, o ne tik bendradarbiavimą su Rusija“, - teigė Lenkijos URM vadovo pavaduotojas.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas Aliaksandras Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.