Bartoszas Marczukas sakė, kad Lenkijos vyriausybė, vietos valdžia ir visuomenė sugebėjo suvaldyti didžiulį pabėgėlių iš Ukrainos, daugiausia moterų ir vaikų, antplūdį. Jis pridūrė, kad pagal specialų įstatymą, priimtą kovo mėnesį – praėjus mėnesiui, kai Rusija įsiveržė į kaimyninę šalį, – „mes iškart pasiūlėme pagalbą ir taip pat atvėrėme pabėgėliams darbo rinką (...) bei suteikėme galimybę gauti išsilavinimą ir sveikatos priežiūros paslaugas“.
Pasak B. Marczuko, „pabėgėliams buvo suteiktas saugumas ir parama, siekiant, kad laikui bėgant jie atsistotų ant kojų“. B. Marczuko teigimu, dirba 60–70 proc. pabėgėlių.
„Šiuo metu Lenkija priima 950 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, – sakė jis. – Jie daugiausia dirba paprastus darbus, nors laikui bėgant tai gali pasikeisti, nes jie išsimokslinę ir kvalifikuoti.“
Be pabėgėlių, dar 1,2–1,3 mln. ukrainiečių jau dirbo Lenkijoje prieš prasidedant karui.
Lenkijai kainuoja priimti pabėgėlius, tačiau juos įdarbinusi šalis ir laimi, pridūrė B. Marczukas.
„2022 m. Lenkijos biudžetas iš mokesčių ir įmokų nuo pabėgėlių darbo užmokesčio pasipildė maždaug 4 mlrd. Lenkijos zlotų (0,85 mlrd. eurų), o 2023 m. šis skaičius sieks apie 6 mlrd. zlotų (1,28 mlrd. eurų)“, – sakė jis.
Jau kelis mėnesius nedarbo lygis Lenkijoje rekordiškai mažas, todėl atvykėliams lengviau rasti darbą, nors tai daugiausia paprasti darbai.
