Lenkijos teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro trečiadienį sakė, kad ramiai priėmė šį sprendimą, ir teigė, kad Lenkija yra įstatymus gerbianti šalis.
Tuo metu Lenkija griežtai sureagavo į Europos Sąjungos iniciatyvą pradėti precedento neturintį drausminį procesą prieš Lenkiją dėl joje vykdomų kontroversiškų teisinių reformų, kurios, anot Briuselio. kelia grėsmę įstatymo viršenybei.
„Lenkija smerkia Europos Komisijos pagal 7-ąjį straipsnį pradėtą procedūra, kuri iš esmės yra politinė, ne teisinė“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime, kuriame dar priduriama, kad tai kenkia „abipusiam pasitikėjimui“.
PAP, kuri savo šaltinio nenurodė, pranešė, kad Europos Komisija inicijavo Bendrijos sutarties 7-ąjį straipsnį dėl Varšuvos veiksmų, kuriuos traktuoja kaip „sisteminę grėsmę“ šalies teismų sistemos nepriklausomybei. Ši procedūra galiausiai galėtų nulemti, kad Lenkija praras savo balsavimo teises bloke.
Anksčiau dar nė karto neinicijuotas ES sutarties 7-asis straipsnis numato vadinamąjį branduolinį variantą, kai gali būti įšaldytos valstybės narės balsavimo teisės. Tačiau tai gali būti padaryta tik po ilgos ir sudėtingos procedūros.
Minimas Komisijos žingsnis yra laikomas rimto susirūpinimo naujaisiais Lenkijos įstatymais ženklu.
Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas sakė, kad per dvejus metus priimtų Lenkijos 13 įstatymų sudaro sąlygas vyriausybei „sistemingai politiškai kištis“ į teismų „sudėtį, galias, administravimą ir veiklą“.
Lenkijos naujasis vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis praėjusią savaitę sakė, kad Europos Sąjunga „tikriausiai aktyvuos“ Bendrijos sutarties 7-ąjį straipsnį dėl Varšuvos veiksmų, kuriuos traktuoja kaip „sisteminę grėsmę“ šalies teismų sistemos nepriklausomybei.
Lenkijos parlamentas praėjusią savaitę patvirtino naujas reformas, atveriančias kelią jam skirti institucijos, prižiūrinčios teismų sistemos nepriklausomumą, narius ir sugriežtinti Aukščiausiojo Teismo politinę kontrolę.
Dėl šių reformų Varšuvą užgriuvo kritikos lavina iš Briuselio, o per Lenkiją nusirito protestų banga. Savo susirūpinimą reformomis išsakė ir JAV Valstybės departamentas.
Trečiadienį valstybės narės turėjo nuspręsti, ar esama aiškaus pavojaus, kad gali būti įvykdytas rimtas pažeidimas. Tokiam sprendimui patvirtinti reikalingas 22 valstybių pritarimas.
Kokių nors sankcijų Lenkijos atžvilgiu gali būti imtasi tik antruoju etapu, tačiau tam bus būtinas jau visų ES valstybių narių, išskyrus Lenkiją, pritarimas.
„Turi būti padaryta“
Prancūzijos ES reikalų ministrė Nathalie Loiseauantradienį anksčiau sakė: „Jei iki rytdienos nenutiks nieko nenumatyta, labai tikėtina, kad procedūra bus pradėta“.
„Tai turi būti padaryta. Prancūzija visiškai palaiko Europos Komisiją šiuo klausimu“, – pabrėžė ministrė.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savo ruožtu išreiškė viltį, jog Lenkijoje prie vyriausybės vairo stojus naujam premjerui šalis pakeis savo kursą.
Dešiniojo sparno partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vyriausybė teismų sistemos reformų ėmėsi vos atėjusi į valdžią 2015 metų pabaigoje. Ji tvirtina, kad šios reformos būtinos siekiant veiksmingiau kovoti su korupcija ir pertvarkyti teismų sistemą, tebetemdomą komunistinės praeities šešėlio.
Varšuva ir ES jau ilgiau nei metus ginčijasi dėl šių reformų, tačiau iki šiol joms nepavyko rasti jokio kompromiso. Lenkija atsisakė vykdyti Europos Komisijos „rekomendacijas“, tvirtindama, kad turi teisę „išvalyti korumpuotą teisėjų kastą“.
„Tvirtai tikiu, kad suverenios valstybės – o Europa turi būti suverenių valstybių Europa – turi visišką teisę reformuoti savo teismų sistemas“, – praėjusią savaitę sakė M. Morawieckis, leidęs suprasti, jog laikysis savo pirmtakės Beatos Szydlo euroskeptiško kurso.
Varšuvai atkakliai laikantis savo pozicijos, Europos Komisija jau ne vieną mėnesį grasino aktyvuoti Bendrijos sutarties 7-asis straipsnį, tačiau turint galvoje, jog faktiškai esama tik teorinės sankcijų galimybės, ES ieško kitų būdų priversti Lenkiją paklusti.
Viena idėjų – susieti europinių pinigų skyrimą dideliems infrastruktūros projektams su reikalavimu gerbti ES vertybes ir sprendimus.
„Šalis, tolstanti nuo teisinės valstybės principų, negali tuo pat metu prašyti Briuselio skirti jai milijardų eurų finansavimą“, – pabrėžė Prancūzijos ES reikalų ministrė N. Loiseau.