Varšuva jau seniai reikalauja, kad Rusija grąžintų netoli vakarinio Smolensko miesto sudužusio prezidento lėktuvo nuolaužas, bet kol kas šios pastangos buvo bergždžios.
„Jeigu Rusija toliau atsisakys bendradarbiauti, iškelsime bylą tarptautiniuose teismuose“, – būsimasis diplomatijos vadovas Witoldas Waszczykowskis sakė naujienų televizijai TVN24.
„Pateiksime ieškinį Strasbūre dėl vilkinimo atliekant tyrimą; pareikalausime arbitražo tribunolų, kad šį Lenkijos nuosavybė būtų grąžinta“, – pabrėžė jis, pridūręs, kad „mums nereikia pradėti karo dėl šios bylos“.
W.Waszczykowskis turėjo omenyje Prancūzijos mieste Strasbūre įsikūrusį Europos Žmogaus Teisių Teismą.
„Aišku, kad Rusija naudoja tas nuolaužas politiniams tikslams, todėl mes privalome atsakyti politiškai“, – pridūrė jis.
Naująja Lenkijos premjere pasiūlyta Beata Szydlo pirmadienį pasiūlė W.Waszczykowskį kandidatu į užsienio reikalų ministro portfelį savo konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) kabinete.
Pirmadienį kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje su B.Szydlo PiS pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis, kuris yra velionio Lecho identiškas dvynys, sakė, kad 2010 metų balandį įvykusi katastrofa „reikalauja sąžiningo tyrimo, kurį atliktų teisingumo administracija ir normaliai funkcionuojanti prokuratūra“.
J.Kaczynskis tvirtino, kad ta tragedija įvyko ne dėl nelaimingo atsitikimo, nors Lenkijos ir Rusijos tyrėjai, kad lėktuvas sudužo dėl piloto klaidos, nepalankių meteorologinių sąlygų ir oro uosto dispečerių kaltės.
Gynybos ministru pasiūlytas PiS pirmininko pavaduotojas Antonis Macierewiczius taip pat yra žinomas dėl viešų kaltinimų Rusijai, esą ji prikišo pirštus prie tos katastrofos.
Tuo tarpu tą incidentą tiriantys Lenkijos kariniai prokurorai antradienį pakartojo, kad nėra jokių įrodymų, jog prezidentiniame lėktuve įvyko sprogimas.
L.Kaczynskis ir 95 kiti žmonės, daugiausiai aukšto rango Lenkijos valstybės pareigūnai – įskaitant kariuomenės vadą ir centrinio banko vadovą – žuvo, kai lėktuvas rėžėsi į žemę leisdamasis viename kariniame oro uoste netoli Smolensko, tvyrant tirštam rūkui.
Ta valstybinė delegacija vyko į ceremonijas, per kurias turėjo būti pagerbti tūkstančiai Lenkijos armijos karininkų, sušaudytų 1940 metais Sovietų Sąjungos NKVD per vadinamąsias Katynės žudynes. Kremlius iki 1990 metų neigė kaip nors prisidėjęs prie tos tragedijos.