Vienas iš protesto prieš „Vilkų“ žygį judėjimo iniciatorių, Jaroslawas Podworskis, išskirtiniame interviu DELFI.ru papasakojo ne tik apie tai, kodėl Lenkijoje „Vilkų“ nelaukiama, bet ir apie tai, kaip ruošiamasi visuomeninėms protesto akcijoms.

– Motociklų žygis, į kurį Pergalės dienos proga išsiruošė Rusijos baikerių klubo „Naktiniai vilkai“ nariai, drieksis Baltarusijos, Lenkijos, Čekijos keliais ir finišuos Treptower parke Berlyne. „Vilkų“ Lenkijoje nelaukiama, o jūs esate vienas iš visuomeninių protesto akcijų aktyvistų.

– „Naktiniai vilkai“ – ne baikeriai, tai asmeninė V. Putino armija, naudojama kaip spaudimo, agresijos, soft power („švelniosios jėgos“) priemonė.

Motociklas jiems tik dekoracija arba širma, kuria prisidengę jie gali vykdyti prievartos ir agresijos politiką. Būtent todėl mes negalime ramiai stebėti, kaip Rusija ima veikti mūsų šalyje.

Kremlius kėsinasi į mūsų laisvę, motociklų žygis yra imperinių Rusijos ambicijų simbolis.

„Vilkai“ dalyvavo Krymo aneksijoje ir kare Donbase, buvo separatistų pusėje. „Naktinių vilkų“ baikeriai tarsi teroristai su ginklais rankose kovoja prieš nepriklausomą Ukrainos valstybę. Smurtas, plėšimai, prievartavimai ir žmogžudystės – tokia yra kraupi realybė separatistų užgrobtose teritorijose.

Mes, lenkai, puikiai prisimename, kad Rusija kartu su Vokietija 1939 m. užpuolė Lenkiją, o vėlesniais Antrojo pasaulinio karo etapais daugiau nei šimtas tūkstančių Sovietų Sąjungos piliečių tokių organizacijų kaip Rusijos išlaisvinimo armija (ROA) arba Rusijos liaudies išlaisvinimo armija (RONA) gretose kariavo Hitlerio pajėgų pusėje. Šių organizacijų narių sąžinę slegia daugybė nusikaltimų, įskaitant Varšuvoje sukilusių lenkų skerdynes. O ir pati Raudonoji armija nukankino ir sušaudė dešimtis tūkstančių lenkų.

„Išvaduodama“ Lenkiją, Raudonoji armija nevengė smurto, plėšikavimų, masinių prievartavimų. Neįmanoma pamiršti tokių dalykų. Mums, lenkams, Rusijos okupacija baigėsi 1989 m. „Vilkų“ vietoje, aš dešimt karų pagalvočiau, ar tokiomis aplinkybėmis derėtų rengti savo žygį.

– Prie Jūsų paskelbtos protesto prieš „Vilkų“ reidą akcijos socialiniame tinkle „Facebook“ prisijungė tūkstančiai žmonių. Ar, jūsų nuomone, tiek pakanka, kad Rusijos baikeriai suprastų, kad Lenkija nenori jų matyti?

– Šiandien mes aktyviai renkame parašus po kreipimusi į šalies vadovybę, stengiamės kuo plačiau skelbti apie šią problemą – „Naktinių vilkų“ žygį.

Prie mūsų jau prisijungė aktyvistai iš Slovakijos, Čekijos, Vokietijos ir Baltarusijos. Jie panašias į mūsų akcijas rengia savo šalyse. Mes taip pat jaučiame tokių šalių, kaip Lietuva, Estija, Latvija, Vengrija, Kroatija ir net Rusija, palaikymą.

Savo palaikymą mums išreiškė daug Rusijos baikerių. Šie vyrukai supranta, kad baikerių broliją mes gerbiame ir mylime, o protestuojame tik prieš tuos, kurie motociklus naudoja kaip agresyvios politikos instrumentą ir šlovina totalitarinį režimą bei Staliną.

– Tarkim, „Vilkai“ nieko nepaisydami vyksta į savo numatytą reidą. Ar jūs pradėsite blokuoti kelius, kad sužlugdytumėte žygį?

– Jei mūsų protesto akcija neduos norimų rezultatų, mes pasiruošę imtis visko, kas neperžengia įstatymo ribų. Tai, kokias formas įgaus galimos tolesnės protesto akcijos, priklausys nuo aplinkybių ir vietos aktyvistų grupių išradingumo.

– Toks išradingumas gali baigtis konfliktu su teisėsauga, ypač jei įsitrauks lenkų futbolo chuliganai, pagarsėję savo nesuvaldomu būdu.

– Būtent todėl aš ryžtingai pareiškiu, kad protestus reikia organizuoti įstatymo ribose.

– Kai kurie Lenkijos baikeriai palaiko „Naktinių vilkų“ žygį. Pavyzdžiui, už „Vilkų“ žygį pasisakė legendinis baikeris Wiktoras Węgrzynas, kuris yra motociklininkų žygio „Katynės reidas“ lyderis.

– Liūdna, kad tarp lenkų baikerių yra žmonių, kuriems galimybė be kliūčių keliauti po Rusiją svarbiau nei pačios Lenkijos valstybiniai interesai. „Katynės reido“ nariai jau seniai pagarsėjo savo draugyste su „Naktiniais vilkais“. Galima nesunkiai rasti vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuota, kaip jie su „Vilkais“ linksminasi Maskvos gatvėse.